TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tostai už susitarimą

2010 04 09 0:00
D.Medvedevas ir B.Obama stebint Čekijos prezidentui V.Klausui kelia tostą už pasirašytą sutartį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar puošnioje Prahos pilies salėje JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį. Vakare JAV ambasadoje B.Obama susitiko su Vidurio Europos valstybių prezidentais ir premjerais. Svarbiausia šio susitikimo tema - šio regiono saugumas bei NATO ateitis.

Branduolinės ginkluotės sumažinimo sutarties B.Obama siekė nuo pirmos savo Baltuosiuose rūmuose dienos, laikydamas ją vienu savo prioritetų. Tačiau pasirašęs šią sutartį B.Obama paskubėjo užtikrinti Vidurio Europą, kad ji nekelia grėsmės šiam regionui, nes europiečiai sunerimo JAV atsisakius Lenkijoje ir Čekijoje įrengti priešraketinį skydą.

JAV prezidentas su Vidurio Europos valstybių vadovais norėjo aptarti padėtį Afganistane ir Irake, NATO problemas bei Europos saugumo klausimus, kurie Vidurio Europos valstybių vadovams ir buvo patys svarbiausi. B.Obama bandė nuraminti naująsias NATO nares aiškindamas, kad JAV negerina santykių su Rusija jų sąskaita ir siekia su Vidurio Europa gerų bei draugiškų santykių.

Tokios ateities tikisi ir JAV žiniasklaida. Zbigniewo Brzezinskio sūnus Markas, kuris prezidento Billo Clintono laikais buvo Saugumo tarybos narys, mano, kad Vašingtonas turi išnaudoti Prahos sutarties "energiją ir veržlumą gilesnėms bei pastovesnėms Jungtinių Valstijų investicijoms į Vidurio Europą". M.Brzezinskis kartu su A.Wessu Mitchellu dienraštyje "The International Herald Tribune" paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Europos ateitis labai priklausys nuo gerų Vokietijos ir Lenkijos santykių. Jie dabar tokie svarbūs, kaip praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje buvo svarbūs Vokietijos ir Prancūzijos santykiai. "Šiuo metu Jungtinės Valstijos turi potencialą, kad galėtų Vidurio Europoje suvaidinti akušerės vaidmenį ir taip sustiprinti šio Europos regiono vienybę", - rašo straipsnio autoriai.

Anksčiau Amerikos politikai ragino Vokietiją ir Prancūziją bendrai rūpintis kontroversiškai vertintomis anglies bei plieno atsargomis - tai tapo pirmu žingsniu į bendrą Europą, dabar jie galėtų raginti Vokietiją ir Lenkiją bendrai prižiūrėti kitą kontroversišką išteklį - gamtines dujas, nes tai galėtų tapti pirmu žingsniu į naują glaudesnę Europos integraciją.

Be to, norėdamas išlaikyti ilgalaikius gerus santykius su Vidurio Europa, Vašingtonas turėtų rūpintis ne tik saugumo klausimais. Amerikos politikai privalo rasti būdą, kaip šiame regione sustiprinti savo įtaką be kariuomenės pagalbos. Jie privalo labiau akcentuoti prekybos diplomatiją, nes Jungtinių Valstijų verslininkai neišnaudoja investicijų galimybių Vidurio Europoje, ypač energetikos srityje.

Vašingtonas neturėtų kartoti senų klaidų ir leisti, kad JAV bei Vidurio Europos santykiai taptų neproporcingai priklausomi nuo atskirų projektų, o tų santykių tamprumas priklausytų nuo politinės konjunktūros.

Jaunasis M.Brzezinskis pataria prezidento B.Obamos administracijai labiau stengtis, kad šis regionas pasitikėtų Amerika taip, kaip dabar pasitiki NATO, todėl JAV privalo dislokuoti Lenkijoje raketas "Patriot" ir kartu su Vidurio Europos šalimis rengti bendrus karinius manevrus Baltijos bei Juodojoje jūrose.

Simboliškas ir geranoriškas JAV gestas yra Prahos, kaip vietos, kurioje pasirašyta nauja strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartis, parinkimas. "Pasirinkdama buvusį Sovietų Sąjungos satelitą, B.Obamos administracija siunčia simbolinį signalą, kad nors ir netrūksta spekuliacijų dėl Jungtinių Valstijų bei Rusijos bendradarbiavimo gerinant abiejų valstybių santykius, tai nebus daroma artimiausių JAV sąjungininkų Vidurio Europoje sąskaita. Būtent Amerika turi pasiekti, kad daugybė šio kritiškai Amerikos atžvilgiu nusiteikusio regiono gyventojų, kuriuos istorija pamokė, kad "demokratinės galybės linkusios lygiai tai pat parduoti jų interesus, kaip ir nedemokratiškos valstybės, pakeistų nuomonę apie Jungtines Valstijas." Vašingtonas turi pasirūpinti, kad šis regionas būtų strategiškai apsaugotas.


 

Maskva ir Vašingtonas sutartį suderino po daug mėnesių trukusių įtemptų derybų, kurios strigo dėl įvairių nesutarimų, ypač dėl JAV priešraketinės gynybos planų, kuriems priešinasi Rusija. Jeigu dokumentą ratifikuos JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma, jis pakeis 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį, nustojusią galioti praeitą gruodį.

Naujoje sutartyje numatoma, kad abi JAV ir Rusija galės turėti ne daugiau nei 1550 naudojimui paruoštų branduolinių kovinių galvučių, t. y. 30 proc. mažiau, nei buvo nustatyta 2002 metais. Sutartyje numatyti ir tokias galvutes galinčių nešti tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus apribojimai, tačiau to pakanka, kad abi šalys po kelis kartus galėtų sunaikinti viena kitą.

Naujosios sutartie tikslas - pasiųsti pasauliui aiškią žinią, kad JAV ir Rusija, kurioms priklauso daugiau nei 90 proc. pasaulyje pagamintų branduolinių ginklų, nusiginklavimą vertina rimtai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"