TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Totalitarizmui Europoje vietos nėra

2013 08 23 6:00
Viviane Reding

Šią dieną 1939 metais Hitlerio valdoma nacistinė Vokietija ir Stalino valdoma Sovietų Sąjunga – du totalitariniai režimai – pasirašė paktą, atvėrusį kelią žiauriausiam visų laikų karui. Net jam pasibaigus milijonai žmonių dešimtmečius kentėjo ir žuvo nuo totalitarinių režimų. Kad juos prisimintume ir kurtume ateitį nepamiršdami praeities, rugpjūčio 23-ioji Europoje minima kaip visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo diena.

Baltijos valstybių gyventojams 1939 metų rugpjūčio 23-ioji pirmiausia asocijuojasi su okupacija - nacių ir sovietų. Skirtinga istorinė Rytų ir Vakarų Europos gyventojų patirtis turėtų būti ne mus, europiečius, skiriantis, o vienijantis veiksnys. Turėtume drauge prisiminti totalitarinių režimų Europoje aukas ir žmones, kurie kovojo prieš juos. Privalome tai daryti dėl naujų kartų, kuriančių ateities Europą – geresnę ir tvirtesnę, Europą, kurioje įtvirtinti žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, principai. Tai bendros Europos vertybės, jos rodo, kad pasimokėme iš praeities.

Įvykiai gyventojų atmintyje blėsta. Vis mažiau jaunuolių pažįsta karą ir pokarį išgyvenusių žmonių. Jiems karas ir totalitariniai ar autoritariniai režimai tėra tai, kas aprašyta istorijos vadovėlyje. Tačiau tai rodo, kad Europos Sąjunga tęsi savo pažadą užtikrinti taiką ir demokratiją.

Norėtųsi, jog šis laimėjimas būtų galutinis, tačiau negalime jo laikyti savaime suprantamu dalyku. Taiką ir demokratiją būtina palaikyti kasdien. Pastaruoju metu stiprėja ekstremizmas ir rasizmas, todėl turime būti budrūs. Kad galėtų kurti ateitį, jaunoji karta privalo žinoti apie praeitį. Tokios daugybės Europos gyventojų bendra tragiška patirtis – mūsų istorijos dalis, ją turi žinoti įvairaus amžiaus europiečiai.

Savo vaidmenį pasirengusi atlikti ir Europos Komisija. Pagal naują programą „Europa piliečiams" bus remiami projektai, kuriuose nagrinėjamos totalitarinių režimų Europos šiuolaikinėje istorijoje priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje įgyvendinant projektą „Dalinkimės: Europos istorijos atmintis europiečių atsakomybės stiprinimui" buvo siekiama parodyti jaunimui, ką patyrė totalitarinių režimų aukos: seneliai pasakojo apie savo gyvenimą mokiniams ir studentams, o "Playback" teatro aktoriai šias istorijas vaidino tiems, kurie ateidavo į renginius. Programa „Europa piliečiams" atspindės didėjančią netolimos Europos praeities supratimo, susitaikymo su ja ir atminties perdavimo Europos jaunajai kartai svarbą - jai įgyvendinti skiriamos lėšos padidės nuo 4 iki 20 procentų. Programa „Gyvoji Europos atmintis" apims ir kitus reikšmingus netolimos Europos istorijos įvykius. Pavyzdžiui, 2014 metais bus minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios, 25-osios Berlyno sienos griūties ir 10-osios ES plėtros Vidurio ir Rytų Europoje metinės.

Tačiau šiandien turime apmąstyti baisiausius Europos istorijos etapus ir iš jų pasimokyti. Totalitarinių ir autoritarinių režimų nusikaltimų atminties išsaugojimas – vienintelis būdas parodyti jaunajai kartai, kad demokratija ir pagrindinės teisės neatsirado savaime, o buvo iškovotos patyrus nepaprastai daug skausmo. Jei atmintis bus gyva, Europos tautos niekada vėl nebus atskirtos vienos nuo kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"