TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tragedija paminėta be vienybės

2011 04 11 0:00
J.Kaczynskis, padėjęs vainiką prie prezidento rūmų Varšuvoje, savo žuvusio brolio ir jo žmonos fotografijos fone.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija minėjo pirmąsias lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo šalies prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės, metines. Renginiai dar labiau išryškino tragediją gaubiančius prieštaravimus ir lenkų susiskaldymą.

Oficialius atminimo renginius boikotavo Jaroslawas Kaczynskis, žuvusio prezidento brolis dvynys ir pagrindinės opozicinės "Teisės ir teisingumo" partijos lyderis. Varšuvoje vyko net kelios demonstracijos, vieną jų surengė J.Kaczynskio šalininkai. Vakar jie susirinko prie prezidento rūmų prisiminti aukų ir išreikšti savo pyktį Rusijai bei vyriausybei dėl to, kaip vykdomas šios nelaimės tyrimas. Susirinkusieji ragino surengti tarptautinį katastrofos tyrimą ir reikalavo ministro pirmininko Donaldo Tusko atsistatydinimo.

Atskiri renginiai

Sekmadienį Lenkiją ir visą lenkų tautą palaimino popiežius Benediktas XVI. Jis kartu su lenkais meldėsi už katastrofos aukas.

Daugelio aukų artimieji anksti sekmadienį susirinko į mišias Varšuvos oro uoste, į kurį pernai po tragedijos buvo parskraidinti 96 vėliavomis uždengti karstai. Tačiau vyko ir alternatyvūs atminimo renginiai. Premjeras D.Tuskas, prezidentas Bronislawas Komorowskis ir kiti politikai padėjo žvakutes prie paminklinės lentos aukoms vienoje Varšuvos kariškių bažnyčioje. Tuo metu J.Kaczynskis atskirai padėjo didelį vainiką prie prezidentūros.

Išvakarėse vyko antivyriausybinė, antirusiška demonstracija, kurią surengė jėgos, susijusios su dienraščiu "Gazeta Polska". Maždaug 2 tūkst. žmonių žygiavo pro Belvederį, kur gyvena prezidentas B.Komorowskis, pro Lenkijos vyriausybės rūmus, o vėlai vakare žygį baigė prie Rusijos ambasados, kur sudegino Rusijos premjero Vladimiro Putino iškamšą. Demonstrantai nešė transparantus su užrašais "Katynės žudynės 1940, Smolensko žudynės 2010", "Putinas - žudikas, Tuskas - išdavikas", "Migla nepaslėps Lenkijos išdavikų" ir pan.

Dienraščio "Gazeta Polska" vyriausiasis redaktorius Tomaszas Sakiewiczius sakė, kad "lenkai nori sužinoti, kodėl žuvo jų prezidentas, kuris vyko ne į karą, o pasimelsti prie lenkų didvyrių kapų". "Jei rusai nori tikro susitaikymo, turi kada nors į šiuos klausimus atsakyti", - rodydamas į Rusijos ambasadą kalbėjo dienraščio vyriausiasis redaktorius. Jis reikalavo, kad Lenkijai būtų perduoti visi su Smolensko katastrofa susiję dokumentai, lėktuvo juodosios dėžės ir nuolaužos.

Vienybė išgaravo

Trumpą laiką tragedija prie Smolensko buvo suvienijusi lenkų tautą, išgyvenusią šoką, o paskui gedulą. Tūkstančiai lenkų iš visos šalies buvo atvykę padėti gėlių ir žvakių prie prezidento rūmų. Taip elgėsi net tie, kurie nepritarė L.Kaczynskio politikai. Tai didžiausia tragedija, kokią tik Lenkija patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo. Be prezidento ir jo žmonos Marios, žuvo Lenkijos kariuomenės vadai, nacionalinio banko ir olimpinio komiteto vadovai, politikai, atstovaujantys visoms partijoms. Neveltui sakoma, kad katastrofa nusinešė į kapus visą Lenkijos elitą.

Pati katastrofos vieta lenkams taip pat labai simboliška. Lenkijos delegacija skrido paminėti Katynės žudynių, kurias įvykdė Stalino NKVD, 70-ųjų metinių. Tai vienas skausmingiausių Lenkijos karo laikų įvykių - Stalino įsakymu buvo nužudyta daugiau kaip 20 tūkst. Lenkijos karininkų, krašto elitas.

Brolio testamentas

Užsienio apžvalgininkai nesistebi, kad Lenkijos vienybė ilgai netruko. L.Kaczynskis buvo prieštaringa asmenybė, daug lenkų nemėgo jo nacionalizmo ir konfrontacinių santykių su Vokietija ir Rusija. Nesutarimai visuomenėje kilo iškart, kai buvo paskelbta, kad L.Kaczynskis ir jo žmona bus palaidoti Krokuvos Vavelio katedroje, greta Lenkijos karalių. Nemažai lenkų toks pasirinkimas atrodė nederamas. Po to per visus metus tragedija kaip politinės kovos įrankiu naudojosi įvairiausi politikai. Priblokštas savo brolio dvynio ir daugelio artimų draugų bei kolegų žūties J.Kaczynskis, laikytas aršesniu politiku nei buvo jo brolis, pavertė katastrofą ir jos tyrimą svarbiausiu savo partijos reikalu.

J.Kaczynskis nesutinka su tuo, ką atskleidė tyrimas. Jis apkaltino vyriausybę keliaklupsčiavimu prieš rusus, kurie, jo žodžiais, "tiesiogiai atsakingi dėl katastrofos". Jis yra sakęs, kad tai buvo Maskvos, o ne dispečerių, sprendimas leisti lėktuvui tūpti esant tokioms blogoms oro sąlygoms.

J.Kaczynskis nubrėžė velionio brolio "politinio testamento" gaires straipsnyje, kurį šeštadienį paskelbė dienraštis "Nasz Dziennik". Anot jo, velionis šalies vadovas ir kaip žmogus, ir kaip pilietis laikė lenkiškumą svarbia vertybe. "Lenkiškumas yra dovana, kurią turime papildyti savo gyvenimu", - pabrėžė J.Kaczynskis. Pasak jo, brolis siekė užtikrinti Lenkijos suverenumą ir paversti ją stipria valstybe, labiau panašia į Prancūziją negu į 17 autonominių provincijų turinčią Ispaniją. Jo pastangos taip pat buvo nukreiptos kurti Lenkiją, kuri taptų Vidurio ir Rytų Europos regiono lydere. "Tai nebuvo bandymas prikelti Jogailaičių dinastijos sapną, o paprasčiausias pragmatizmas: arba mūsų šalis bandys kurti glaudžiai su mumis bendradarbiaujančių valstybių bloką, arba jai grės pavojus patekti į Rusijos politinės ir ekonominės įtakos sferą", - rašo J.Kaczynskis.

Kelionė į Smolenską

Šeštadienį gedulingi renginiai vyko ir prie Smolensko, kur pernai balandžio 10 dieną sudužo prezidento L.Kaczynskio lėktuvas Tu-154. Į Smolenską iš Maskvos autobusais atvažiavo Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento B.Komorowskio žmonos Annos. Kartu su ja atvyko aukų artimieji, dvasininkai ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų atstovai, tačiau dėl politinių nesutarimų į Rusiją keliavo tik dalis žuvusiųjų artimųjų - be tų, kurie palaiko J.Kaczynskį. Lėktuvo sudužimo vietoje buvo aukojamos mišios, perskaityti visų žuvusiųjų vardai. Paskui A.Komorowska, Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovas ir Smolensko srities gubernatorius Sergejus Antufjevas padėjo vainikus prie memorialinio akmens, prieš metus pastatyto katastrofos vietoje. Vėliau Lenkijos delegacija aplankė ir Katynės memorialą.

Ir Smolenske neapsieita be nesutarimų - dėl atminimo lentos. Ją įrengė lenkai netrukus po katastrofos, tačiau rusai pasipiktino nesuprantą, kas ten parašyta, todėl toji lenta buvo pakeista nauja, lenkų ir rusų kalbomis. Savo ruožtu lenkai dabar piktinasi, kad joje nėra paminėjimo, kad žuvusieji vyko į atminimo renginius, "skirtus sovietiniam genocidui Katynės miške prieš belaisvius Lenkijos karininkus" atminti. Smolensko valdžia žada lenkų lentelę perduoti Lenkijai, jei ji to panorės.

Santykiai nepagerėjo

Daug kas kritikuoja Lenkiją už tai, kad ji sutiko leisti visą tyrimą atlikti Rusijai, nes jos teritorijoje įvyko katastrofa. Sausį rusų tyrėjai paskelbė savo galutinę ataskaitą, kurioje pranešė, esą katastrofos priežastis buvo pilotų sprendimas mėginti leistis nepaisant kraštutinai prasto matomumo dėl rūko. Rusų ataskaitoje taip pat sakoma, kad pilotai jautė spaudimą leistis, nes manė, kad L.Kaczynskio reakcija bus neigiama, jei jie nutars skristi į kitą oro uostą, kuriame oro sąlygos buvo geresnės. Tai būtų sutrukdę delegacijos planus ir suvėlinę jos atvykimą į Katynės renginius.

Lenkijos vyriausybė priėmė ataskaitos faktus, tačiau kritikavo rusus, kad jie nesugebėjo įvertinti savo pačių vaidmens tragedijoje, o būtent - Smolensko dispečerių veiksmų.

Kad ir kaip būtų, ir Rusijos, ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai skelbė, kad nesutarimai nenuvers nuo bėgių abiejų šalių pastangų normalizuoti santykius. Tačiau Lenkijos visuomenė apskritai sutiko rusų tyrimą kaip nepakankamą ir atgaivino senus įtarimus Rusijos atžvilgiu. Sklandė ir visokių sąmokslo teorijų, esą rusai specialiai užleido rūką, kad numuštų lėktuvą. Dauguma lenkų šiomis teorijomis netiki, bet apklausos rodo, kad 78 proc. mano, jog katastrofos aplinkybės nėra iki galo ištirtos. Lenkija dar nebaigė savo katastrofos tyrimo.

Nusibodo girdėti

Žiniasklaida taip pat suvaidino savo vaidmenį - visus metus nebuvo nė dienos, kad ši katastrofa nebūtų vienaip ar kitaip paminima Lenkijoje. Nesena apklausa rodo, kad 78 proc. lenkų be galo įgriso ir jau nuobodu be paliovos apie ją girdėti. Grupė studentų net pradėjo akciją socialiniame tinkle "Facebook", kurios esmė - bent vieną dieną išgyventi neminint katastrofos.

Apklausos taip pat rodo, jog 87 proc. lenkų mano, jog katastrofa tapo politiniu įrankiu. Dauguma lenkų norėjo, kad sekmadienio renginiai būtų buvusi proga tautai susivienyti, bet, regis, šios jų viltys neišsipildė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"