TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė – ko tikėtis?

2013 07 15 6:00

Europa ir Amerika siekia precedento neturinčio prekybos susitarimo, kuris sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną ir paskatintų ekonomikos augimą Europos Sąjungoje(ES) ir Jungtinėse Valstijose bei atvertų naujas galimybes verslui.

Liepos 8-ąją Vašingtone prasidėjo ES ir JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties. Derybų pradžia sutapo su laikotarpiu, kai ES Tarybai stojo pirmininkauti Lietuva, o užbaigti jas ketinama kitų metų pabaigoje, prieš pasibaigiant šios sudėties Europos Komisijos kadencijai. Susitarimas, kurio siekiama šiomis derybomis, yra neturintis precedento, susidomėjimas juo abiejose Atlanto pusėse, o ir visame pasaulyje, yra milžiniškas. Vieni jau skaičiuoja būsimą naudą, bendrojo vidaus produkto augimo (BVP) procentus ir naujas darbo vietas JAV ir ES, kiti bando įvertinti galimas neigiamas pasekmes jų rinkoms ir prekybos apimčiai. Dar kiti nuogąstauja dėl jų susitarimų su ES likimo. Viena tokių šalių – Kanada.

Birželį Europos Parlamentas, taip pat ir JAV Kongresas išreiškė norą didinti transatlantinius ekonominius įsipareigojimus sudarant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimą, apimantį: 1) prekių, paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkos liberalizavimą; 2) reglamentų ir standartų suderinimą; 3) naujų prekybos standartų ir taisyklių sukūrimą.

Šis transatlantinis laisvosios prekybos susitarimas ne tik sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną ir paskatintų ekonomikos augimą ES ir JAV, bet ir atvertų naujas galimybes verslui. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, TPIP susitarimas, jei būtų pasiektas ir įgyvendintas, padidintų ES BVP 0,5 proc., 28 proc. (187 mlrd. eurų) išaugtų ES prekių ir paslaugų eksportas į JAV ir ES kasmet gautų papildomai 119 mlrd. eurų pajamų. Šiuo metu ES ir JAV ekonomika kartu sukuria apie 50 proc. pasaulio BVP ir šioms šalims tenka trečdalis pasaulio prekybos.

Kai ES ir JAV su viltimi žvelgia į priekį, JAV kaimynė Kanada akivaizdžiai nerimauja. Kodėl?

Kanada yra viena seniausių ir patikimiausių ES partnerių ir pirmoji išplėtotos pramonės šalis, su kuria 1976 metais ES pasirašė Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindų susitarimą. Nors formaliai derybos su Kanada pasiekė baigiamąjį etapą, jų sėkminga baigtis atsidūrė dideliame pavojuje. Vykstančiomis derybomis dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA), kurios buvo pradėtos 2009-ųjų pabaigoje planuojant jas užbaigti iki 2013 metų pabaigos, siekiama labai pažangaus susitarimo, apimtimi lenkiančio visus iki šiol galiojusius ES ir Kanados prekybos ir ekonominius susitarimus. Šio susitarimo įgyvendinimas dar labiau paspartintų aktyvios dvišalės prekybos srautus bei paskatintų tarpusavio investicijas, atvertų naujas potencialias rinkas verslo įmonių plėtrai.

Nors sėkminga derybų baigtis ir garantuotų ES 28 mlrd. JAV dolerių kasmet iš prekybos ir verslo augimo, pastebima, jog prasidėjus ES deryboms su JAV, derybos su Kanada tampa nebe tokios svarbios. Paskutinis abiejų šalių aukštųjų atstovų susitikimas nepateikė jokių naujienų, derybinės šalių pozicijos nesuartėjo – bent jau taip susitikimo rezultatus pristato Vakarų spauda.

Kliūtys yra žinomos – tai ES pozicija dėl Kanados nenoro liberalizuoti viešuosius pirkimus Kanados viešojo transporto sektoriuje, visų pirma Kvebeko ir Ontarijo provincijose, taip pat žemės ūkio produkcijos klausimai: nesutarimai dėl Kanadoje pagamintos jautienos ir kiaulienos eksporto į ES rinką sąlygų, taip pat nesutarimai dėl prekybos pieno produktais klausimų. ES nepriimtina ir tai, kaip Kanadoje sprendžiami investicijų finansų sektoriuje apsaugos klausimai. ES siekia sėkmingos derybų baigties ir susitarimo su Kanada, bet ne bet kokia kaina.

Akivaizdu, kad prasidėjusios ES ir JAV derybos stumia derybas su Kanada į tolesnį planą. Kita vertus, ES neabejojama susitarimo su Kanada nauda. Todėl sėkmingas ES derybų su Kanada dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo užbaigimas net ir prasidėjusių ES ir JAV derybų kontekste tebelieka ES darbotvarkėje.

Autorė yra Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"