TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trapus susitarimas tikros taikos dar nežada

2015 02 13 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Taip esamą situaciją po bemiegės nakties Minske apibūdino Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ukraina ir prorusiški separatistai įsipareigojo nuo sekmadienio visiškai nutraukti ugnį ir per porą savaičių nuo fronto linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę.

Po Minske 16 valandų trukusių diskusijų, per kurias derybininkams kavą nešiojo pats Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai paskelbė parengę naują paliaubų susitarimą. Dėl per visą naktį užsitęsusių derybų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltino Ukrainos vadovą. Pasak jo, viskas būtų vykę daug greičiau jeigu Petro Porošenka būtų sutikęs derėtis tiesiogiai su separatistais.

Visų pirma lyderiai sutarė, kad nuo sekmadienio Ukrainos rytuose bus nutraukta ugnis, o per dvi savaites nuo paliaubų pradžios - atitraukta sunkioji ginkluotė. Ukrainiečių pajėgos atsitrauks nuo dabartinės fronto linijos, o separatistai - nuo linijos, nustatytos rugsėjį. Dokumente taip pat numatoma, kad iki šių metų pabaigos Ukraina atgaus savo rytinės sienos kontrolę, bet tik tada, kai Donecke ir Luhanske įvyks savivaldos rinkimai ir šalyje įsigalios nauja Konstitucija. Rinkimai turės vykti prižiūrint trišalei kontaktinei grupei: Ukrainos, Rusijos ir separatistų atstovams. Konstitucijoje turi būti numatyta valdžios decentralizacija ir separatistiniams regionams suteiktas specialus statusas. Ukrainos prezidentas P. Porošenka pabrėžė, kad šis susitarimas tikrai nereiškia, jog šalis taps federacija ar separatistiniams regionams bus suteikta autonomija.

Taip pat numatyta, kad bus paleisti visi karo belaisviai, kovotojams bus paskelbta amnestija ir nuginkluotos visos Rytų Ukrainoje veikiančios nelegalios grupuotės.

Tankai vis dar važiuoja

Šalies rytų sienos kontrolė Kijevui visada buvo vienas svarbiausių derybų aspektų, nes būtent per ją Ukrainą pasiekia sunkioji Rusijos ginkluotė. Ukrainos kariuomenės duomenimis, Minske vykstant deryboms dėl taikos sieną iš Rusijos pusės kirto apie 50 tankų, 40 salvinės raketų ugnies kompleksų ir panašus skaičius šarvuočių.

Tačiau vis dar lieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, ką daryti su Debalcevės miestu, kur pastarosiomis dienomis vyksta kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Šiame strategiškai svarbiame geležinkelių mazge vakar, jau pasirašius susitarimą, vis dar vyko kautynės.

Labai panašus susitarimas buvo priimtas ir rugsėjo mėnesį, tačiau paliaubos Rytų Ukrainoje niekada taip ir neįsigaliojo. Vis dėlto separatistams nepavyko užsitikrinti kontrolės neseniai užimtuose miestuose. Dokumentas numato, kad specialus statusas rytuose bus suteiktas teritorijai, nustatytai rugsėjo mėnesį.

Derybas inicijavę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as susitikimo rezultatus vertino atsargiai, bet optimistiškai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nepamiršo "Mistral" sandorių

Rusijos remiami separatistai susipažinę su Baltarusijos sostinėje per keturšales derybas parengtu paliaubų planu iš pradžių nesutiko jo pasirašyti. Tačiau vėliau, kaip pranešė A. Merkel, paraginti V. Putino, nusprendė sutikti su paliaubų sąlygomis. Pasirašęs Minske parengtą susitarimą separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Igoris Plotnickis sakė: "Tikimės, kad šiandien dėl mūsų pastangų Ukraina pasikeis ir liausis šaudžiusi į civilius, ligonines ir visuomenei svarbią infrastruktūrą."

Tuoj pasibaigus deryboms pasigirdo spėlionių dėl tikrųjų Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o tarpininkavimo motyvų. Naujienų agentūros "Interfax" žiniomis, Prancūzija jau kitą savaitę gali pradėti Maskvos užsakymu pastatyto pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės jūrų karo laivų perdavimą Rusijai. 1,2 mlrd. eurų vertės sutartis dėl laivų pardavimo buvo sustabdyta pernai lapkritį, kai ES ir JAV Rusijai įvedė sankcijas. Pirmojo iš dviejų laivų bandymo programa jau baigta ir Paryžius suinteresuotas kuo greičiau perduoti jį Rusijai, nes jo saugojimas ir priežiūra Prancūzijai brangiai atsieina. Pasak "Interfax" šaltinio, šis procesas turėtų būti baigtas dar kovo pradžioje.

40 mlrd. dolerių

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad Ukrainai planuoja skirti 17,5 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą. Kartu su parama iš kitų šaltinių Kijevas per ateinančius ketverius metus turėtų gauti apie 40 mlrd. dolerių. Tai jau ketvirtas kartas per dešimtmetį, kai šaliai prireikia tarptautinės finansinės pagalbos. Šį kartą prie bankroto ribos valstybę privedė karas rytuose. TVF vadovė Christine Lagarde sakė, kad Ukraina parodė tokį stiprų ryžtą vykdyti jų reikalaujamas reformas, kokio anksčiau organizacijos atstovai nebuvo regėję. Šalies vyriausybė Kijeve derėjosi su TVF atstovų grupe. Jų parengtą dokumentą dar turės patvirtinti organizacijos valdyba. Tai planuojama padaryti iki vasario pabaigos.

Ch. Lagarde teigimu, Ukrainos vyriausybė sutiko paspartinti daugybės svarbių reformų vykdymą: padidinti energijos įkainius, pertvarkyti bankų sistemą, reformuoti valstybinių įmonių valdymą, kovoti su korupcija ir pan.

Po derybų su TVF atstovais Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė, kad vyriausybė taip pat pertvarkys pensijų sistemą ir pradės smarkiai taupyti viešąsias lėšas. Jis neslėpė, kad situacija sudėtinga, o reformos gana rizikingos, tačiau, anot premjero, 2016-ieji Ukrainai bus stabilizavimo metai. TVF parama esą ne tik padės stabilizuoti griviną, bet ir paskatins ekonomikos augimą. A. Jaceniukas taip pat žadėjo, kad ministrų kabinetas parengs programą, padėsiančią mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams.

Vis dėlto britų dienraščio "The Financial Times" ekspertai pabrėžia, kad naujasis TVF paramos paketas nėra toks didelis, kaip jį bando pateikti organizacijos atstovai. Mažiau nei prieš metus TVF Ukrainai pasiūlė 17 mlrd. dolerių pagalbos programą, tačiau, kai šalies rytuose suintensyvėjo karo veiksmai, jos vykdymas sustojo ir organizacija Kijevui spėjo paskolinti tik dalį šios sumos. Naujosios programos pagrindas yra būtent buvęs pagalbos planas, prie kurio TVF pridėjo mažiau nei 6 mlrd. dolerių.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"