TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Triumfinis sugrįžimas namo

2009 10 29 0:00
B.Plavšič sugrįžo namo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iš kalėjimo paleista buvusi Bosnijos serbų lyderė 79 metų Biljana Plavšič - jau savo namuose Belgrade. Čia ji atskrido iš karto, kai tik buvo pranešta, kad jai atveriamos kalėjimo durys.

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas sutrumpino B.Plavšič bausmę. Dar praėjusį mėnesį tarptautinis baudžiamasis Hagos tribunolas pranešė, kad sutinka paleisti B.Plavšič anksčiau laiko dėl jos gero elgesio, tačiau šis paleidimas lygtinis. Tribunolo pirmininkas Patrickas Robinsonas sakė, kad ji paleidžiama, nors "taip ir nesuprato savo nusikaltimų rimtumo".

Buvusi serbų lyderė iš karto Stokholme sėdo į Bosnijos serbų vyriausybės atsiųstą lėktuvą, o iš jo išlipusią ją pasitiko Bosnijos serbų premjeras Miloradas Dodikas. Atsidūrusi prie savo buto Belgrade B.Plavšič pasakė: "Laiminga, kad vėl esu čia. Bet po devynerių kalėjime praleistų metų nežinau, kas gali nutikti." 79 metų buvusi serbų lyderė teigia, kad dabar jai būtinas poilsis.

B.Plavšič buvo vienintelė moteris tarp 161 žmogaus, kurie stojo prieš Tarptautinį teismą. Kalėjime ji išbuvo du trečdalius jai skirto laiko. B.Plavšič buvo nuteista 2003 metų vasarį kalėti vienuolika metų. Ji pati pasidavė teisėsaugai 2001-ųjų sausį ir paskelbus teismo nuosprendį buvo pervežta į Švediją. B.Plavšič pripažino savo kaltę tik dėl vieno jai pateikto kaltinimo - nusikaltimo žmoniškumui. Jis jai buvo pateiktas už etninius valymus, kai musulmonai ir kroatai buvo stumiami iš serbų kontroliuojamos teritorijos Bosnijoje. Taip buvo sutarta - pripažinus šį nusikaltimą jai buvo panaikinti kiti kaltinimai, tarp jų ir dėl genocido.

1996-1998 metais B.Plavšič ėjo Bosnijos serbų prezidentės pareigas. Ji buvo vadinama Geležine ledi ir Serbijos karaliene, nes vadovavo kroatų ir musulmonų persekiojimo kampanijai per 1992-1995 metų Bosnijos karą. Tačiau sakydama emocingą kalbą teisme ji pareiškė, kad Bosnijos serbų vadavimas, kurio dalis ji buvo, lėmė jog aukomis tapo daug nekaltų žmonių. "Aš esu atsakinga už tas kančias ir dėl jų dėmė liks man amžiams", - pareiškė ji. Toks B.Plavšič prisipažinimas šokiravo nacionalistus ir jie ėmė vadinti ją nebe didvyre, o išdavike, išdavusia "Didžiosios Serbijos" interesus.

Taip V.Plavšič tapo aukščiausio rango buvusios Jugoslavijos pareigūne, pripažinusia savo atsakomybę dėl žiaurumų, vykdytų per Balkanų karus praėjusio amžiaus pabaigoje. Ji atsisakė liudyti prieš buvusį Serbijos prezidentą Slobodaną Miloševičių, tačiau apkaltino savo buvusį politinį vadovą Radovaną Karadičių nusikaltimais ir korupcija jo vadovavimo metu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"