TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trumpas Egipto revoliucijos ciklas

2013 07 08 6:00
M.Mursi šalininkai apgailestauja, kad valdžią Egipte perėmė kariškiai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Sakoma, kad istorija kartojasi, nes yra cikliška: demokratiją keičia oligarchija, oligarchiją – tironija ir t. t. Egiptas šį ciklą perėjo tiesiog žaibiškai. Vos nugalėjusi revoliucija suteikė gyventojams tik vienus laisvus rinkimus. Kariškiai greitai sugrąžino šalį į status quo būseną, iš kurios ji gali ir nebeišeiti.

Vienintelius Egipto istorijoje demokratinius rinkimus laimėjo „Musulmonų brolija“ (MB) ir jos lyderis Mohamedas Mursi. Nesvarbu, kad tai patiko ne visiems – rinkimai buvo laisvi ir demokratiniai. Taip pat nesvarbu, kad MB, atsižvelgiant į jos teokratinę programą, būtų siekusi įtvirtinti Egipte anaiptol ne demokratinę santvarką. Žinia, kai svarbiausiu šalies įstatymu tampa Šariatas, apie jokią demokratiją neverta nė svajoti. Tačiau ir trečią kartą galima pakartoti: rinkimai buvo sąžiningi, vadinasi, M.Mursi valdžia - teisėta.

Tačiau jis nesugebėjo pateisinti daugumos egiptiečių lūkesčių. M.Mursi buvo išrinktas prezidentu – bendranacionaliniu lyderiu. Revoliucijos prieš Hosni Mubarako režimą norėjo tiek MB, tiek liberaliosios jėgos. Bet kai prezidento rinkimus laimėjo M.Mursi, tapo aišku – naujasis Egipto vadovas atstovauja išskirtinai tik savo religinės brolijos interesams.

Du vilkai ir ėriukas

Vienas iš JAV tėvų Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Demokratija - tai du vilkai ir ėriukas, balsuojantys, ką valgyti pietums.“ Šiurkštokas, bet taiklus teiginys. Demokratija iš tiesų yra daugumos valdžia, ir būtent dauguma sprendžia, kaip toliau gyvens visa šalis. Kitas klausimas: ar bent šiek tiek paisoma mažumos interesų? Nereikia tokių radikalių pavyzdžių kaip Europos Sąjunga, kurioje mažumos faktiškai lipa daugumai ant sprando, bet Egipto ir M.Mursi atveju terminas „daugumos valdžia“ buvo suprastas tiesiogiai. Laimėjai rinkimus – daryk ką nori, nes visi kiti yra tik mažuma. Jų nuomonės galima nepaisyti.

Dar prisiminkime, kad M.Mursi buvo išrinktas iš tiesų pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose šalies istorijoje. Kitaip tariant, dauguma egiptiečių demokratijos nebuvo nei matę, nei girdėję, nelabai ir įsivaizdavo, „su kuo ji valgoma“. Todėl kai pusė revoliucinių jėgų pasijuto apgautos ir nuviltos, jos ėmėsi vienintelio demokratinio proceso, kurį iki šiol žinojo – eiti į gatves ir versti lūkesčių nepateisinusią valdžią.

Dėl objektyvumo taip pat reikėtų pažymėti, kad gatvių protestuose dalyvavo kur kas daugiau M.Mursi priešininkų nei šalininkų.

Gudrioji armija

Kai susipešė islamistai ir liberalai (pastaruosius būtų tiksliau vadinti „visos kitos reformatoriškos politinės jėgos“), laimėjo trečias – armija. Ji yra stipriausia žaidėja Egipto politinėje arenoje. Armijos nesikišimas leido revoliucionieriams iškovoti pergalę ir nuversti H.Mubaraką. Rengiant pirmuosius laisvus rinkimus ji taip pat atliko tam tikrą moderatoriaus vaidmenį – visos politinės jėgos buvo įspėtos elgtis taikiai, kitaip kariškiai galėjo imtis veiksmų prieš tuos, kurie kiršins visuomenę.

Taigi armija nuo pat pradžių leido suprasti, kad yra taikos ir santarvės garantas. Tačiau M.Mursi nepaisė įspėjimo ir suskaldė visuomenę, taip sukeldamas kraujo praliejimo pavojų.

Štai armija ir nusprendė „sutvarkyti“ reikalus. Karinis perversmas – antidemokratinis veiksmas, bet kariškiams tai nė motais, nes, pasak jų, tik taip buvo galima išvengti chaoso ir kraujo, o gal net pilietinio karo. Pasiteisinimų turi kiekviena chunta, kuri istorijoje buvo nuvertusi teisėtai išrinktą valdžią. Egiptas – ne išimtis. Kariškiai parodė, kad yra pati gudriausia ir toliaregiškiausia politinė jėga šalyje. Jie puikiai apskaičiavo tiek islamistų, tiek liberalų ėjimus ir pasiliko galimybę tarti paskutinį žodį.

Kada kariškiai pasitrauks?

Kada kariai vėl perleis valdžią civiliams? Juk jie ir patys tvirtina, kad būtent taip ketina pasielgti. Atsakymo neverta pateikti nei mėnesiais, nei metais, nei kokiu kitu laiko matu. Kariškiai leis vadovauti civiliams tada, kai bus įsitikinę, kad kitus neva laisvus rinkimus laimės tas, ką jie norėtų matyti valdžioje. Ir, regis, tai tikrai nebus islamistų politikas, kurių daugelis jau tupi belangėje, o likusieji slapstosi.

Tiems, kurie tituluoja save demokratais, taip pat teks paisyti kariškių nuomonės, kitaip irgi rizikuos būti izoliuoti nuo valdžios. Taigi labai tikėtinas paradoksalus kompromisas tarp revoliucionierių–demokratų ir uzurpatorių–kariškių.

Lengviau kalbėtis

Kaip elgsis likęs pasaulis? Ar visi nusileis ir nebyliai pripažins Egipto kariškių valdžią? Visai įmanoma. Nors Afrikos Sąjunga laikinai sustabdė Egipto narystę, ši organizacija gali galiausiai pripažinti bet kurią naują valdžią, kuri ateis su armijos palaiminimu. Taip visi išlaikytų santūrų veidą: juk pripažintų ne kariškių chuntą, o civilinę valdžią, ignoruodami faktą, kad ji nėra išrinkta demokratiškai.

Šiuo atveju puikus pavyzdys - JAV. Jos sumažino finansinę paramą Egiptui (kariškiai kasmet gauna didžiąją dalį iš 1,5 mlrd. dolerių) ir paragino armiją kuo greičiau perleisti valdžią civiliams. Tačiau jokių kategoriškų protestų nebuvo. Juk Vašingtonui, kaip ir daugeliui kitų valstybių, paprasčiau palaikyti santykius su gana prognozuojamais kariškiais nei su religine partija (nors ir teisėtai atėjusia į valdžią), su kuria susikalbėti iš tiesų galėtų nebent kita tokia pat religinė partija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"