TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trumpesnės darbo valandos neturi įtakos jo našumui

2015 10 05 6:00
independent.co.uk nuotrauka

ABBA, IKEA ir "Volvo" gimtinė Švedija galbūt netrukus galės džiaugtis dar vienu sėkmingu savo eksporto produktu - 6 valandų darbo diena.

Didesnė koncentracija darbe, mažiau susitikimų ir anksčiau namo! Skamba kaip svajonė, bet visai realu.

Nors žmonės paprastai dirba 8 valandas per dieną ir ilgiau, daug laiko išeikvojama elektroniniam paštui, susitikimams, feisbukui ir panašiems dalykams. Ar ne metas iš tiesų permąstyti, kiek valandų mes užtrunkame darbe?

„Manau, kad 8 valandų darbo diena nėra tokia produktyvi, kaip įprasta manyti - sako Linus Feldtas, Stokholme įsikūrusios technologijų kompanijos „Filimundus“ direktorius. - Sutelkti visą dėmesį į specifinę darbo užduotį 8 valandas yra didžiulis iššūkis. Kad su juo susidorotume ir ištvertume darbo dieną, kaitaliojame veiklą su pertraukomis. Drauge mums nelengva tvarkytis po darbo ir su savo privačiu gyvenimu. Norime daugiau laiko praleisti su šeima, išmokti naujų dalykų arba daugiau judėti. Norėjau pažiūrėti, ar galima visa tai suderinti“.

„Filimundus“ perėjo prie 6 valandų darbo dienos pernai. Paaiškėjo, kad darbo kokybė dėl to nė kiek nenukentėjo. Vadovai tiesiog paprašė darbuotojų neleisti laiko socialiniuose tinkluose ir kitiems asmeniniams dalykams bei panaikino kai kuriuos savaitinius susitikimus. L. Feldtas mano, jog tapo lengviau susitelkti į darbą, kurį reikia atlikti, ištvermės tam pakanka ir dar lieka energijos po darbo.

Mažiau yra daugiau

Ši kompanija - ne vienintelė tokia. "Brath" yra dar viena technologijų firma, įvedusi tokią naujovę prieš trejus metus. Jos vadovybė teigia, kad didžiausias 6 valandų darbo dienos privalumas - pasamdyti ir išlaikyti darbuotojus. Maria Bråth ištyrė darbo našumą ir nustatė, kad jos firmoje jis didesnis nei kitose panašiose kompanijose. 22 darbuotojus turinčios kompanijos vadovė savo tinklaraštyje rašo: "Sykį žmogus pripranta turėti laiko šeimai, pasiimti vaikus iš darželio, skirti laiko treniruotėms ar tiesiog maisto gaminimui namuose, jis nebenori to prarasti. Manome, jog tai gera priežastis išlaikyti tokį darbą... Mums rūpi mūsų darbuotojai".

Tai vyksta ne tik privačiose kompanijose, bet ir viešajame sektoriuje. Neseniai buvo atliktas eksperimentas: slaugytojoms valstybiniuose senelių namuose buvo suteikta galimybė pereiti prie 6 valandų darbo dienos už tą patį atlyginimą. Taip, tai atsieina brangiau, nes reikia pasamdyti daugiau darbuotojų. Tačiau išlaidas atperka geresnė pacientų priežiūra, nes slaugai ne tokie pavargę.

Eksperimentas pensione laikinas ir galbūt netaps oficialia politika. Dar prieš porą dešimtmečių kai kurie Švedijos pagyvenusių žmonių namai buvo perėję prie 6 valandų darbo dienos, bet šios praktikos atsisakė dėl brangumo. Privačios kompanijos gali sau tai leisti. "Filimundus" dėl to nepatyrė jokių neigiamų padarinių, darbo dienos našumas liko toks pats.

„Žinoma, būna tokių atvejų, kai reikia ką nors padaryti staigiai ir nėra kam, nes žmonės išėjo namo, bet taip atsitinka ir turint 8 valandų darbo dieną, - aiškina L. Feldtas. - Bus tokių, kurie tikins, jog tai brangi praktika, bet toks tvirtinimas grindžiamas manymu, jog darbuotojai gali būti 100 proc. efektyvūs visą 8 valandų darbo dieną“.

L. Feldtas pastebi, kad energijos lygis jo kompanijoje labai padidėjo. Žmonės laimingi išeidami po darbo dienos ir laimingi kitą dieną vėl ją pradėdami. Niekas nesijaučia išsunktas ar nusikalęs. Tai padeda darbo grupėms geriau sąveikauti, mažiau konfliktų ir nesutarimų. Visi kompanijos darbuotojai tapo energingesni. Tiesiog laimingesni. O tai L. Feldtas laiko vienu svarbiausių dalykų kompanijos sėkmei.

„Manau, jog laiką mes šiandien branginame labiau nei pinigus, - sakė jis. - Esu visiškai įsitikinęs, kad vis daugiau žmonių renkasi daugiau laisvo laiko nei didesnį atlyginimą. Perėjimas nuo 8 prie 6 valandų darbo dienos padėjo mums paskelbti aiškią žinią - kad mes investuojame į savo darbuotojus. Kad laimingi darbuotojai yra svarbiausias mūsų sėkmės prioritetas. Jei laimingi darbuotojai, laiminga ir kompanija“.

Šie L. Feldto žodžiai tik patvirtina seną išmintį: mažiau yra daugiau.

Darbas tapo savitikslis

Ne tik technologijų formos taiko trumpesnę darbo dieną. "Toyota" aptarnavimo centrai Geteborge prieš 13 metų perėjo nuo vienos 9 valandų darbo dienos prie dviejų 6 valandų pamainų išlaikant tą patį atlyginimą, bet sutrumpinant pertraukas. Prieš šį pasikeitimą darbuotojai kentė pervargimą, o klientai skundėsi turį ilgai laukti. Nuo to laiko prie senosios tvarkos niekada negrįžta.

Rolandas Paulsenas iš Lundo universiteto sako, kad po šimtmečio, per kurį darbo valandos palaipsniui mažėjo, ilgėjo atostogos, o į pensiją buvo išeinama vis anksčiau, pastaraisiais metais pirmą kartą istorijoje darbo valandos vėl ilgėja. "Politikai varžosi skelbdami, kad reikia kurti daugiau darbo vietų ir ilgiau dirbti - darbas tapo savitiksliu. Tačiau nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio darbo našumas padidėjo dvigubai, tad iš tiesų potencialiai mes galime pereiti net prie 4 valandų darbo dienos".

Daugiausia nemokamų viršvalandžių pasaulyje dirba australai. Švedijai trumpinant darbo valandas, Australijoje jos tik ilginamos. Nuo australų beveik neatsilieka ir amerikiečiai. Žmonėms tai atsiliepia didesniu stresu ir "perdegimu". Nepailsėję darbuotojai dirba blogiau, jų našumas mažesnis, o galiausiai žmonės neištveria. Tačiau siekiant mažinti darbo valandas Australijoje ir Amerikoje, verslo kompanijos turės persiorientuoti. Tokio persiorientavimo nauda būtų ilgesnis darbingas amžius ir geresnė žmonių sveikata.

Vienas tyrimas parodė, kad tie, kurie dirba 60 valandų per savaitę, patiria daugiau sveikatos problemų nei tie, kurių darbo savaitė - 40 valandų. Dar viena nesena analizė, išnagrinėjus 8,5 metų rinktus duomenis apie daugiau kaip 600 tūkst. žmonių Australijoje, JAV bei Europoje, atskleidė, jog tie, kurie dirbo 55 valandas per savaitę, turėjo didesnę riziką patirti insultą nei tie, kurie dirbo 35-40 valandų per savaitę. Ilgiau dirbusiems 13 proc. padidėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"