TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trumpos žinios iš užsienio

2007 02 21 0:00

Rusai išbandė atominį ledlaužį.

Helsinkis. Suomijos įlankoje Rusija išbandė didžiausią pasaulyje atominį ledlaužį, bet niekam apie tai nepranešė taip pažeisdama atitinkamus susitarimus su Helsinkiu. Suomių laikraščio "Helsingin Sanomat" duomenimis, šį vasarį Suomijos įlankoje ir Baltijos jūroje 2 savaites vyko Sankt Peterburgo laivų statykloje pastatyto ledlaužio "50 let Pobedy" bandymai. Suomijos valdžia apie šiuos bandymus nieko nežinojo, nors 1996 metais Maskva ir Helsinkis pasirašė sutartį, pagal kurią Rusija turi įspėti vakarinę kaimynę, kad laivas, naudojantis atominę energiją, plaukia arčiau negu per 300 km nuo Suomijos pakrantės. Suomijos apsaugos nuo radiacijos centras susisiekė su oficialia Rusijos valdžia. Artimiausiu metu suomių specialistai vyks į Maskvą apsvarstyti incidento detalių.

Milžiniškas ledlaužis buvo pastatytas dar prieš 13 metų, bet jo išplaukimas į jūrą buvo nuolat atidedamas dėl lėšų stygiaus. Laivas, kurį anksčiau ketinta pavadinti "Ural", su 138 žmonių įgula yra didžiausias pasaulyje ledlaužis, galintis pralaužti iki 2,8 m storio ledą. Jis bus įregistruotas Murmansko uoste. Rusija turi 7 atominius ledlaužius. 2 jų pastatyti 1980 metais Suomijoje, atominiai reaktoriai juose sumontuoti Sankt Peterburge.

Tarp diplomatų - įtariami šnipai

Varšuva. Lenkija iškvietė į konsultacijas savo ambasadorius Austrijoje ir Kuveite - Mareką Jedrysą ir Kazimierzą Romanskį. Abu įtariami šnipinėję Rusijai. Vakar iškviesti dar 2 ambasadoriai Kinijoje ir Turkijoje - Stanislawas Szumskis bei Grzegorzas Michalskis.

Visi šie diplomatai minimi praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje apie kontržvalgybos struktūras, įkurtas jau žlugus komunizmui, - karines informacines tarnybas (Wojskowe sluzby informacyjne, WSI). Beveik 400 puslapių Lenkijos vyriausybės pranešime nurodomos pavardės 64 aukštų pareigūnų, kaltinamų bendradarbiavus su WSI. Agentūroje knibždėte knibždėjo Sovietų Sąjungoje mokslus išėjusių agentų, ji palaikė glaudžius ryšius su Maskva ir po 1989 metų, kai Lenkijoje žlugo komunistų valdžia. 1991-aisiais įkurta ir Gynybos ministerijai priklausiusi žinyba buvo likviduota 2006 metų rudenį konservatorių vyriausybės pastangomis. Vietoj jos įkurtos 2 savarankiškos žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybos.

Kol kas neaišku, kokie tiksliai buvo atšauktų diplomatų santykiai su WSI. Per kampaniją, kurią pradėjo premjeras Jaroslawas Kaczynskis prieš buvusius komunistus ir jų parankinius, jau turėjo palikti postus kai kurie aukšti pareigūnai bei valstybės veikėjai. Šį mėnesį Andrzejus Krawczukas, prezidento Lecho Kaczynskio patarėjas užsienio reikalų klausimais, atsistatydino dėl kaltinimų, jog iki 1989 metų buvo specialiųjų tarnybų informatorius. Varšuvos arkivyskupu Vatikano paskirtas Stanislawas Welgusas pasitraukė sausį, kai buvo paskelbti dokumentai, kad jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis.

Planas smogti Iranui iš oro

Londonas. JAV rengia planą smogti smūgį iš oro Iranui, daugiausia atominiams objektams ir karinei infrastruktūrai, jei nepavyks susipriešinimo dėl Irano branduolinės programos sureguliuoti diplomatiniais svertais.

Remdamasi diplomatiniais šaltiniais Britanijos televizijos ir radijo korporacija (BBC) nurodo, kad JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė, kurios būstinė yra Floridoje, jau numatė taikinius Irane. Jei bus duotas atitinkamas įsakymas, JAV neapsiribos paprastais bombų smūgiais žinomiems ir galimiems branduoliniams objektams. Taikiniais taps Irano karinės oro ir jūrų bazės, priešlėktuvinės gynybos objektai, raketų paleidimo įrenginiai ir vadovavimo centrai. Sąraše taip pat yra Irano sodrinimo įmonė Natance, atominiai objektai Isfahane, Arake ir Bušere.

Dingstis tokiam puolimui gali būti patvirtinimas, kad Iranas kuria branduolinį ginklą. Dar viena priežastis gali būti išpuolis prieš JAV karius gretimame Irake, per kurį bus patirta didelių nuostolių ir paaiškės, kad jį rėmė proiraniškos pajėgos.

Pirmi konkretesni pranešimai apie JAV ketinimus pradėti kampaniją prieš Iraną pasirodė Kuveito žiniasklaidoje šiemet sausį. Tada šaltiniai Pentagone pranešė, kad JAV ketina surengti karinę operaciją, panaudodama aviaciją bei laivyną, ir sunaikinti Irano branduolinius bei naftos objektus. Buvo nurodomi ir apytikriai karo pradžios terminai: artimiausi mėnesiai; iki 2007 metų balandžio.

Sklandant šiems gandams Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Mohamedas ElBaradei įspėjo, kad Irako užpuolimas turės katastrofiškų padarinių ir tik paspartins atominės bombos kūrimą šioje šalyje. Oficialiai JAV pareiškė, kad nesirengia pulti Irano. Teheranas neigia, kad jo atominė programa turi karinių tikslų ir ramina gyventojus, esą nėra ko būgštauti dėl galimo Amerikos smūgio.

Rygai vadovaus Birkas

Ryga. Per Rygos įstatymų leidimo susirinkimo neeilinį posėdį pirmadienio vakarą miesto meru išrinktas dabartinis vicemeras, "Tėvynei ir Laisvei" bei Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (JLNN) susivienijimo narys Janis Birkas. Už jį balsavo 34 deputatai, už kitą kandidatą - partijos "Naujasis laikas" atstovę Baibą Brigmanę - 22. Balsavime dalyvavo 59 deputatai, prieš abu kandidatus balsavo trys. Anksčiau pirmadienį Rygos įstatymų leidimo deputatai, susirinkę į neeilinį posėdį, atleido iš sostinės mero pareigų partijos "Naujasis laikas" atstovą Aivarą Aksionoką. Už jo atsistatydinimą balsavo visi 33 balsavime dalyvavę deputatai.

Po išrinkimo Birkas sakė, kad jam nepatiko, kaip Rygos įstatymų leidimo susirinkimas atrodė pastarosiomis dienomis, kai vyko labai daug ginčų. Tarpusavio nuoskaudas jis paragino pamiršti jau rytoj ir daryti tai, "dėl ko mes čia esame, - dirbti rygiečių labui." "Rygos raktai bus patikimose rankose", - pažadėjo Birkas. Vakar interviu televizijos kompanijos LNT laidai "900 sekundžių" jis sakė: "Manau, kad dabartinė koalicija stabili ir pasirengusi įgyvendinti visus iškeltus uždavinius."

41 metų Birkas vicemeru buvo išrinktas 2005 metų pavasarį po savivaldybių rinkimų. Jis buvo ankstesnio šaukimo Rygos įstatymų leidimo susirinkimo narys. Birkas taip pat dirba Latvijos gydytojų draugijoje, jam priklauso 39 proc. akcinės bendrovės "Latvijas Juras medicinas centrs" kapitalo.

Ieškojo Karadžičiaus

Palė. NATO padalinių kariai vakar anksti rytą patikrino karo nusikaltimais įtariamo Bosnijos serbo Radovano Karadžičiaus sūnaus ir dukters namus. Ten buvo ieškoma kokios nors informacijos apie jų tėvo buvimo vietą. Bosnijoje dislokuotos NATO pajėgos turėjo žvalgybinės informacijos, kad Sonia ir Saša Karadžičiai priklauso tėvo paramos tinklui. "Šiuo metu jie apklausiami", - sakė NATO štabo atstovas Derekas Chappellas. Tačiau Karadžičiaus vaikai nėra sulaikyti. Pasak atstovo, kariams teko įsilaužti į Sonios namus, nes niekas neatidarė durų, bet vėliau jokio pasipriešinimo nebuvo. Žmonės irgi nenukentėjo.

Buvęs Bosnijos serbų respublikos lyderis Karadžičius kaltinamas didelio masto kariniais nusikaltimais per karą Bosnijoje 1992-1995 metais. Jis turi būti teisiamas Jungtinių Tautų Hagos tribunolo.

Rumuniją sukrėtė religinis nužudymas

Bukareštas. Pirmadienį Rumunijos teismas už 23 metų vienuolės nužudymą per egzorcizmo apeigas bažnyčios rūsyje nuteisė kalėti ortodoksų kunigą ir keturias vienuoles. Maricica Irina Cornici mirė 2005 metų birželį, kai tris dienas praleido pririšta prie kryžiaus ir negaudama nei jokio maisto, nei vandens. Tuo metu minėtas kunigas ir vienuolės meldėsi, kad išvarytų piktąsias dvasias, kurios, jų įsitikinimu, buvo apsėdusios Cornici. Tai atsitiko šalies šiaurės rytuose esančioje Vaslujaus apygardoje.

Kaltintojai siekė, kad kunigui Danieliui Corogeanu už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis, turint žiaurių ketinimų, būtų skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė, bet teismas jį nuteisė už ne tokį sunkų nusikaltimą. "Corogeanu nuteistas 14 metų kalėti už laisvės atėmimą, po kurio auka mirė", - skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas.

Minėtos bažnyčios igumenei teks praleisti už grotų aštuonerius, o dar trims vienuolėms - po penkerius metus. Visos jos neigė savo kaltę ir žadėjo apskųsti teismo sprendimą. Rumunijos žiniasklaida tuo metu pranešė, kad auka sirgo šizofrenija ir elgėsi taip, jog kitos vienuolės tikėjo, kad ją apsėdo velnias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"