TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trumpos žinios iš užsienio

2007 02 23 0:00

Sugedo kosmonauto skafandras.

Koroliovas. Rusijos kosmonautui Michailui Tiurinui, drauge su NASA astronautu Michaelu Lopezu-Alegria išėjusiam į atvirą kosmosą, sutriko skafandro šilumos reguliavimo sistema. Pamaskvyje esantis Skrydžių valdymo centras (SVC) pranešė, kad išėjęs į atvirą kosmosą Tiurinas pastebėjo, jog skafandro šilumos reguliavimo sistema veikia ne taip, kaip turėtų - šešėlyje kosmonautas jaučia šaltį. SVC specialistai padarė išvadą, kad sušlubavo skafandro sublimatoriaus, vieno iš šilumos reguliavimo elementų, veikla. Žemėje įvertinę situaciją jie leido Tiurinui toliau dirbti, bet atidžiai stebėti savo kūno būklę. Tiurinas neprarado savitvardos ir atsakydamas į nurodymą neskubėti pajuokavo: "Gerai, kas turi gyvenimo patirtį, tas neskuba".

Tada abu kosmonautai ėmėsi svarbiausios išėjimo į atvirą kosmosą užduoties: atlaisvinti krovininio kosminio laivo "Progress" anteną, užsikabinusią už stoties turėklo. Tiurinas pranešė, kad pakilus temperatūrai skafandre labiau nei paprastai aprasoja stiklai, todėl jam sunku naudotis įrankiais. Siekiant suskleisti anteną kosmonautams reikėjo naudotis įvairiais įrankiais. Nepavykus to padaryti plaktuku, jie turėjo pasinaudoti pneumatinėmis žirklėmis.

Žalieji protestuoja medžiuose

Varšuva. Lenkijos žaliesiems protestuojant vakar prie Augustavo pradėta tiesti tarptautinės automobilių magistralės "Via Baltica" apylanka. Apsaugos ministras Janas Szyszko pareiškė, kad statybas galima pradėti, nes jos atitinka visus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Apylanka bus 17 km ilgio. Specialistų nuomone, ją galima pradėti tiesti ne nuo Rospudos slėnio, tapusio pagrindiniu ekologų ir kelininkų nesutarimo objektu, bet nuo Balstogės. Keli šimtai žaliųjų įsikūrė palapinėse prie slėnio ir žada ginti vietovę. Nors akcijos sumanytojai tikina, kad protestai bus taikūs, policininkai pasirengę įvairiems incidentams su ekologijos šalininkais. Pareigūnams gali tekti nukelti protestuotojus nuo medžių, mat kai juose, maždaug 35 m aukštyje, įsirengė specialias platformas ir pasistatė palapines. Augustavo gyventojai savo ruožtu grasina, kad, nepradėjus tiesti apylankos, blokuos Lietuvos ir Lenkijos sienos Kalvarijų-Budzisko perėją ir nepraleis per miestą nė vieno sunkiojo automobilio.

Nepasitenkinimą kelio per Rospudos slėnį statyba viešai pareiškė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, tačiau jo brolis dvynys premjeras Jaroslawas Kaczynskis tam neprieštarauja. ES aplinkos komisaras Stavros Dimas sakė sieksiąs, jog saugomoje gamtos teritorijoje apylanka nebūtų tiesiama. Laiške ministrui Szyszko eurokomisaras įspėjo, kad prašys teismo stabdyti projektą, jei jo iš naujo neapsvarstys Lenkijos valdžia.

Apylankos prie Augustavo statybų laukta 10 metų. Šis objektas - tarptautinės magistralės "Via Baltica" dalis. Priešininkai reikalauja tiesti kelią tolėliau į šiaurę nuo Augustavo, Rački vietovėje, nes Rospudos slėnis, per kurį eis aplinkkelio trasa, įtrauktas į Europos ekologinį žemėlapį.

Kelte kilo gaisras

Džakarta. Indonezijoje mažiausiai 16 žmonių žuvo per gaisrą kelte Džakartos įlankoje, nors vakar kilus gaisrui liepsnos buvo greitai nuslopintos. Keltas "Levina I" plaukė į Bangkos salą netoli Sumatros, kai išaušus 80 km nuo Džakartos uosto jame kilo gaisras. "Vienas mūsų laivas ką tik atplaukė. Gaisras nuslopintas. Aukos yra šešios. Šiuo metu gelbėtojai evakuoja keleivius, kurių yra daugiau kaip 200", - sakė gelbėjimo operacijai vadovavęs majoras Abdul Kadiras.

Anksčiau karinis jūrų laivynas pranešė, jog kelte buvo daugiau kaip 350 žmonių, o vėliau pareigūnai nurodė, kad jame esančių žmonių skaičius nežinomas. Indonezijos keltų keleivių skaičiai dažnai būna netikslūs, o pareigūnai kartais pro pirštus žiūri į perpildymą.

Savęs nenuskriaudė

Ryga. Latvijos valstybės kontrolė konstatavo, kad šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovas Arnis Cimdaras per kelerius metus neteisėtai išrašė sau daugiau kaip 26 tūkst. latų (127 tūkst. litų) premijų. Valstybės kontrolierė Inguna Sudraba pranešė, jog Valstybės kontrolė patikrino 2005 metų finansinę ataskaitą ir nustatė, kad pasirašydamas potvarkius išmokėti premijas CRK darbuotojams Cimdaras ir sau pasiskirdavo premijas. Iš viso nuo 2002 metų gegužės iki 2005 metų jis neteisėtai išrašė sau 26 189 latus, iš jų 15 497 latus - pažeisdamas įstatymą dėl interesų konflikto. 2005 metais premijos sudarė 32 proc. viso jo metinio darbo užmokesčio. Cimdaras vadovauja Centrinei rinkimų komisijai nuo 1997 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"