TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Trys būdai degalų kainoms sumažinti

2008 07 10 0:00
D.Budreikaitė siūlo imti pavyzdį iš kaimynų.
EP nuotrauka

Žmonių nedžiugina kylančios degalų kainos ir valdžios aiškinimas, kad ateityje energetikos ištekliai dar labiau pabrangs. Kaip pakeisti susiklosčiusią situaciją?

Šis klausimas jau seniai tapo galvosūkiu tiems, kurie sėdi prie valdžios vairo, tačiau neskuba ko nors daryti. Tuo metu vežėjams vis sunkiau gabenti prekes, vartotojai irgi priversti už paslaugas mokėti vis daugiau. Per Europą nusiritusi streikų ir protestų banga neaplenkė ir Lietuvos. Kaip mūsų šaliai atsilaikyti prieš nepalankias pasaulines tendencijas?

Nepalaikyti monopolininkės "Mažeikių naftos"

Europarlamentarė Danutė Budreikaitė pirmiausia siūlo pažvelgti į kaimynus - estus ir lenkus. Estija importuoja degalus iš kelių šaltinių, todėl jie, net taikant ES reikalaujamą akcizą, kainuoja pigiau nei Lietuvoje, nors čia degalų akcizas mažesnis.

"Puikus pavyzdys ir Lenkija, kurioje atnaujinta savivaldybių degalinių veikla. Jose benzino ir dyzelino kainos mažesnės. Tai didina konkurenciją, todėl privatūs prekiautojai priversti parduoti naftos produktus pigiau", - sako europarlamentarė ir siūlo prisiminti "Mažeikių naftą", nes šiuo atveju nuosavybės pakeitimas nieko nedavė. Valstybei priklausiusi įmonė, nors ir valdoma privatininkų, liko monopolininkė. "Žinoma, privačiam verslui socialinės pasekmės nė motais, tačiau ar jos bent šiek tiek rūpi socialdemokratų valdomai Vyriausybei?" - retoriškai klausė europarlamentarė.

Mažinti degalų akcizą

Kitas galimas būdas - mažinti naftos produktų akcizą, nes tai galėtų būti gana efektyvu.

Pirmą kartą akcizo mokestis Europos Sąjungoje buvo įvestas 1992 metais. Valstybės nusprendė taikyti ne mažesnį nei susitarta mineralinių degalų, alkoholio ir tabako akcizą. Kadangi Lietuvai numatytas pereinamasis laikotarpis ir ji kol kas netaiko viso akcizo, šalies Vyriausybė kartu su ES institucijomis turėtų peržiūrėti šį mokestį ir atsakyti į klausimą, ar gali valstybė reikalauti tiek pajamų ir taip žlugdyti pramonę bei kitas ūkio šakas. Sumažintas akcizas, kaip trumpalaikė priemonė, ir atitinkama degalų verslo kontrolė, kad būtų išvengta spekuliacijų, palengvintų verslininkams gyvenimą, nes prasidėjus įmonių bankrotams prireiktų kur kas daugiau lėšų socialinėms išmokoms.

Deja, degalų brangimo problemos neskuba spręsti ir Europos Komisija, nors ji galėtų padėti per derybas su OPEC narėmis - naftą išgaunančiomis šalimis. ES valstybėms Pasaulinėje prekybos organizacijoje atstovaujanti Europos Komisija turėtų pamąstyti, kaip suderinti ir vienų, ir kitų interesus. Didžioji dalis naftos importuojama, tad derėtis su jos išgavėjais privalu. OPEC šalys sudaro tam tikras struktūras ir diktuoja sąlygas. Jeigu staiga rinkoje susiklosto situacija, kad kainos krenta, tuoj skubama mažinti gavybą. Aišku, sumažėjus gavybai degalai vėl ima brangti. Iš esmės taip spekuliuojama kainomis. Maisto produktai brangsta natūraliai, o čia spekuliuojama aukštu lygiu. Tai daro valstybės, išgaunančios naftą, ir jų asociacijos kartu su importuotojais.

Alternatyvūs šaltiniai

Dar vienas ilgalaikis sprendimo būdas, apie kurį ne kartą diskutuota Europos Parlamente, - tai degalų gavyba iš alternatyvių ir atsinaujinančių šaltinių.

Viena alternatyvų - biodegalai. Tačiau iš maistui skirtų medžiagų gaminami degalai irgi vertinami dviprasmiškai. Šiandien, kai pasaulyje stinga maisto, brangsta ir šios žaliavos. Todėl ES vis dažniau svarsto galimybę kaip degalus pradėti naudoti vandenilį. Juo varomi automobiliai jau pradėti gaminti Kinijoje. "Vandeniliniai" sunkvežimiai plačiai paplitę Kanadoje.

Tačiau naftos gavėjai ir degalų gamintojai priešinasi tam, kad atsirastų naujų, pigesnių ir žmonėms prieinamesnių degalų rūšių, nes tai sumažintų jų pelną ir įtaką. "Tie, kurie šiandien valdo energetinius išteklius, turi ir politinių galių, todėl mūsų Vyriausybė, kaip ir ES vadovai, šioje srityje privalo dar daug nuveikti. O geresnių rezultatų pasiekiama tik glaudžiai bendradarbiaujant", - primena D.Budreikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"