Provakarietiška Ukrainos valdžia nesugebėjo patraukti tų regionų gyventojų į savo pusę ir įtikinti, kad yra kitaip. Todėl kai kurie pabėgėliai, kertantys Rusijos sieną, įsitikinę, kad Ukrainos pajėgos atvyko ne tam, kad neutralizuotų separatistus, o kad išvarytų tokius žmones, kaip jie. Jų lūpose - žodis čistka, rusiškas terminas etniniam valymui apibūdinti, nuolat skambantis ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose. "Mes jiems visuomet buvome Moskaly (maskoliai)," - skundžiasi O. Vasiljeva. Šis ukrainietiškas žodis rusams apibūdinti jai užgaulus. Ji su pavydu žvelgė į Krymą, kai jį užėmė Rusija, ir tikėjosi, kad taip nutiks ir jos regionui. "Mes visuomet save laikėme rusais", - sakė ji.

Tie, kurie jaučiasi kitaip, pabėgo kita kryptimi. Kijevas, Charkovas ir Dnepropetrovskas taip pat sulaukė pabėgėlių srautų. Apklausos, atliktos dar iki kovos veiksmų, rodė, kad didelė dalis pietryčių gyventojų nori likti Ukrainoje.

Kijevo pažadais netiki

Naujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo amnestiją tiems, kurie nėra padarę sunkių nusikaltimų ir sudės ginklus, bet pabėgėliai tuo pažadu netiki. Kai kurie atvykusieji į Rusiją baiminasi, kad teritoriją atgavusi Ukrainos valdžia pradės medžioti tuos vietinius, kurie gegužę balsavo separatistiniame referendume, baus ginkluotų sukilėlių draugus bei gimines.

Ukraina kaltina Rusiją pučiant pabėgėlių skaičių. Aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas pateikė skaičių, keturis kartus viršijantį Jungtinių Tautų. Rusija atšauna, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės užmerkia akis į humanitarinę krizę, kurią sukėlė Ukrainos kariuomenė.

Daugiausia pabėgėlių susitelkė Rostovo regione, kitoje sienos prie konflikto zonos pusėje. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija teigia, kad birželio 26 dieną regione buvo užregistruoti 15 802 pabėgėliai iš Ukrainos, 6 tūkst. jų - vaikai. Tikėtina, kad daug žmonių neužsiregistravo.

Dauguma pabėgusiųjų gyvena pas draugus, gimines ar savanorius, maždaug 3600 glaudžiasi mokyklose ar vasaros stovyklose, kaip O. Vasiljeva. Tos patalpos žiemai nepritaikytos, tad rudenį žmonės turės kraustytis kitur, bet nežino, kur.

Formaliai Ukrainos piliečiai gali nepertraukiamai būti Rusijoje 90 dienų. Rusija užsiminė galinti pakeisti taisykles, bet kol kas niekas nežino nei kada, nei kokios jos bus. Pabėgėliams labiausiai rūpi, ar galės jie gauti darbą ir ar jų vaikai rudenį bus priimti į mokyklas. Pareigūnai jau skirsto šiuos žmones į kitus regionus, įskaitant neramų Šiaurės Kaukazą.

"The Wall Street Journal", LŽ