TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turizmo krachas aneksuotame Kryme

2015 08 19 6:00
Simferopolį puošia grafičiai, kuriuose vaizduojamas Vladimiras Putinas. Scanpix nuotraukos

Trijų dienų vizito į Krymą atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė Krymo „grąžinimą“ Rusijai kaip istorinio teisingumo atkūrimą ir perspėjo totorių etninę mažumą nesiekti specialaus statuso pusiasalyje. Vietos gyventojai, su džiaugsmu balsavę už Krymo prijungimą prie Rusijos, sako „išvengę karo“, bet idilės, kurios tikėjosi Maskvos globoje, taip ir nesulaukė.

Susitikęs su įvairiomis mažumomis, įskaitant totorius, prabangiame Opolznevės kurorte, V. Putinas pareiškė, kad neleis užsienio finansuojamoms žmogaus teisių grupėms destabilizuoti pusiasalio pasinaudojant Krymo totoriais, kurie yra trečia pagal didumą etninė grupė Kryme po rusų ir ukrainiečių.

Dar V. Putinas sakė, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta, bei pasmerkė „išorinį valdymą“ Ukrainoje – „gėdingą praktiką“, kai svarbiausius postus vyriausybėje ir regionuose užima užsienio piliečiai (tarp jų yra JAV, Gruzijos, Lietuvos piliečių). Bet, pridūrė jis, Ukraina atsistos ant kojų ir kartu su Rusija kurs savo ateitį.

V. Putinas atvyko į Krymą skatinti turizmo ir niekaip nereagavo į Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pareiškimą, kad ši jo kelionė yra „iššūkis civilizuotam pasauliui“ ir reiškia tolesnį okupuoto Ukrainos pusiasalio militarizavimą bei didesnę izoliaciją.

Tai trečias Rusijos prezidento apsilankymas Kryme nuo 2014 metų kovą ten paskubomis surengto referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Balsavimas vyko pusiasalyje pasirodžius vadinamiesiems žaliesiems žmogeliukams su automatais. Vakarai ir Ukraina referendumo nepripažįsta ir laiko Krymą Rusijos okupuota teritorija. „Tik įeidamas į Ukrainos sudėtį Krymas turi ateitį, taip pat ir turistinę“, – pareiškė P. Porošenka. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad Rusija pasiaiškintų dėl prezidento V. Putino ir premjero Dmitrijaus Medvedevo su Kijevu nesuderinto vizito į Krymą.

Laisvė išgaravo

Praėjus pusantrų metų nuo to laiko, kai V. Putinas pasiuntė specialiąsias pajėgas atimti iš Ukrainos Krymą ir išprovokavo didžiausią nuo šaltojo karo laikų priešpriešą su Vakarais, gyvenimas Juodosios jūros pusiasalyje taip ir nesusitvarkė. Žodžio ir susirinkimų laisvė apskritai išgaravo drauge su laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, bet visiškai ne dėl to nepatenkinti vietos gyventojai. Daugumą piktina tie patys demonai, kurie persekiojo ir Ukrainos laikais: valdžios korupcija, kyšininkavimas ir nekompetencija.

Krymas visiškai izoliuotas nuo pasaulio Vakarų sankcijų. Ten neveikia užsienietiškos kredito kortelės, nuolat nutrūksta mobilusis ryšys, populiarios interneto tarnybos, tokios kaip „Gmail“, dažnai neprieinamos. Kryme įgyti diplomai Vakaruose nebepripažįstami, todėl tarptautiniai studentai išsilakstė. Turkija nutraukė susisiekimą keltais per Juodąją jūrą ir neleido Čečėnijos oro linijų bendrovei skraidyti iš Krymo sostinės Simferopolio į Stambulą.

Krymo pionieriai.

Turizmas Kryme visai apmirė. Prieš aneksiją vasarą pusiasalis sulaukdavo 6 mln. poilsiautojų. Šiemet iki rugpjūčio jų atvyko tik 2 milijonai. Krymui sunku pritraukti ne tik atostogautojų, kurių dauguma anksčiau atvykdavo iš Ukrainos, bet ir turistus aptarnaujančių sezoninių darbuotojų – 70 proc. jų būdavo irgi iš Ukrainos. Iš Rusijos uždarbiauti niekas nevažiuoja, nes atlyginimai Kryme nesiekia Rusijos vidurkio.

Persekiojami totoriai

Blogiausiai Kryme jaučiasi totoriai, keli tūkstančiai jų paliko pusiasalį, tačiau išties ši etninė mažuma neturi kur išvykti, nes tik prieš kelis dešimtmečius pradėjo grįžti į savo žemes, iš kurių visą tautą buvo ištrėmęs Stalinas. Totoriai pasisakė prieš Krymo prijungimą prie Rusijos, o dabar patiria persekiojimus, jų aktyvistai areštuoti, keli buvo nužudyti arba yra dingę be žinios, Maskva nutildė totorių televiziją ATR. Dviem totorių bendruomenės lyderiams uždrausta įvažiuoti į Krymą. Rusijos saugumo pajėgos dukart surengė reidus į totorių asamblėją Medžlisą ir išvaikė jo narius.

Turkiškai kalbantys totoriai yra musulmonai ir sudaro daugiau kaip 10 proc. Krymo gyventojų. Per 23 metus, kai Krymas buvo nepriklausomos Ukrainos dalis, jie ne tik pradėjo grįžti į savo žemes ir ten kurtis, bet ir išgyveno kultūrinį atgimimą. Maskva spaudžia totorius ir ieško tarp jų žmonių, kurie sutiks bendradarbiauti su Kremliumi. Būtent jais ir siekiama pakeisti dabartinius lyderius.

Korumpuota valdžia

Gyventojai, 2014 metais per referendumą balsavę už prisijungimą prie Rusijos, nepatenkinti chaosu, bet sako, kad Krymas bent išvengė karo, apėmusio Pietryčių Ukrainą ir jau nusinešusio daugiau kaip 6400 gyvybių. V. Putino vizitas Kryme vyksta karo veiksmams Donbase vėl suaktyvėjus.

42 metų Sergejus Aksionovas neigia, kad anksčiau buvo banditas. Boksininko sudėjimu ir skusta galva jis tikrai į tokį panašus.

Dėl visų problemų Krymo vadovas Sergejus Aksionovas verčia kaltę sankcijoms ir kompetentingų valdininkų stokai vyriausybėje. Pastaraisiais mėnesiais virtinė kabineto narių ir kitų aukštų pareigūnų buvo areštuoti dėl kaltinimų korupcija arba atleisti dėl nekompetencijos. KGB pakeitusi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pastarosiomis savaitėmis areštavo ministrą, atsakingą už pramonę, ir dar du svarbius pareigūnus. Dar trys ministrai atleisti, prieš vieną taip pat vykdomas tyrimas. Atsakydamas į tai S. Aksionovas paskelbė sudarąs valdininkų teisių gynymo komitetą. Paskelbė ir iškart savo sprendimą atšaukė, pareiškęs, kad jis prieštarauja federaliniams įstatymams.

Kova dėl pinigų

Analitikai spėja, kad Kryme vyksta kova dėl to, kas kontroliuos pinigų, kuriuos duoda Rusijos vyriausybė, srautą. Iki 2020 metų Krymui pažadėta 700 mlrd. rublių (apie 10 mlrd. dolerių). Birželį Kremliaus auditoriai aptiko, kad dingo du trečdaliai sumos, kurią Maskva skyrė keliams tiesti Kryme.

S. Aksionovas neigia bet kokius nesutarimus su Maskva, bet net ir kai kurie jo šalininkai pripažino, jog įtampos esama. Kai kurie Rusijos apžvalgininkai sako, kad FST siekia neleisti S. Aksionovui tapti antru Ramzanu Kadyrovu – šis galingas Čečėnijos vadovas naudoja federalinius pinigus FST nepavaldžioms karinėms ir saugumo struktūroms kurti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"