TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija atidarė tunelį po Bosforu

2013 10 29 18:35
AFP/Scanpix nuotrauka

Turkija antradienį oficialiai atidarė po Bosforo sąsiauriu iškastą tunelį, kuris pirmą kartą sujungė du žemynus – Europą ir Aziją.

Vyriausybės pavadintas šimtmečio projektu šis ambicingas statinys, kainavęs apie tris milijardus eurų, sujungė Stambulo europinę ir azijinę dalis ir įgyvendino dar prieš 150 metų užgimusią sultono svajonę. 13,6 kilometrų ilgio tunelis, kurio 1,4 kilometro ilgio ruožas eina po Bosforo sąsiauriu, kaip nurodo pareigūnai, yra giliausias pasaulyje panardinto vamzdžio tipo tunelis – jis iškastas 60 metrų gylyje po jūros dugno paviršiumi.

Tunelio, kurio statyba kainavo apie 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų), atidarymas sutampa su šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrimo 90-osiomis metinėmis.

Pareigūnai tikisi, kad ši 1,5 mln. keleivių per dieną galinti pervežti magistralė pagerins susisiekimo sąlygas Stambule, seniai kenčiančiame nuo eismo spūsčių, ypač ant dviejų tiltų, kurie šiuo metu jungia europinę ir azijinę miesto dalis.

„Turkija šias dvi šventes švęs vienu metu, – susisiekimo ministras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) sakė anksčiau šį mėnesį. – Spalio 29-ąją minėsime respublikos 90-ąsias metines ir taip pat realizuosime pusantro šimtmečio svajonę – didelio geležinkelio tunelio projektą Stambule.“

Šis tunelis yra dalis didesnio projekto „Marmaray“, pagal kurį taip pat numanoma atnaujinti anksčiau nutiestas požeminių traukinių linijas bei pastatyti 76 kilometrų metropoliteno liniją, kuri sujungs Azijos ir Europos žemynus.

Šią idėją pirmasis iškėlė Osmanų imperijos sultonas Abdul Mecidas dar 1860 metais, tačiau to meto technika buvo nepakankamai pažangi, kad toks projektas būtų įgyvendintas. Vienas iš sultono įpėdinių – Abdul Hamidas – 1891 metais paragino architektus pateikti pasiūlymų dėl tunelio statybos, bet tie planai irgi nebuvo įvykdyti.

Tačiau ambicijos nutiesti tunelį Bosforo sąsiaurio dugnu sustiprėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, nes tyrimai parodė, kad toks projektas būtų atsiperkantis ir kainuotų gana nebrangiai. Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, buvęs Stambulo meras, atgaivino šiuos planus 2004 metais kaip vieną iš savo vyriausybės didžiųjų statybų projektų judriame, 16 mln. gyventojų turinčiame mieste.

Stambule taip pat planuojama pastatyt trečią oro uostą, trečią tiltą per Bosforą ir iškasti kanalą, kuris eitų palei šį itin judrų tarptautinį laivybos kelią, siekiant sumažinti jo apkrovimą.

Premjero ambicijos buvo viena iš priežasčių, šių metų birželį išprovokavusių šalyje didelius protestus prieš vyriausybę: vietos gyventojai skundėsi, kad R.T.Erdogano siūlomi urbanistinės plėtros planai verčia žmones išsikelti iš savo namų ir naikina žaliąsias erdves. Be to, nuogąstaujama, kad tunelis gali būti pažeidžiamas žemės drebėjimų šiame seismiškai aktyviame regione.

Tačiau B.Yildirimas teigė, kad tunelio konstrukcija pritaikyta atlaikyti netgi katastrofinį 9 balų žemės drebėjimą. Pasak ministro, tunelis yra „saugiausia vieta Stambule“.

Bosforo tunelio oficialaus atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Japonijos ministras Shinzo Abe. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas buvo pagrindinis šio projekto finansuotojas, skyręs jam 735 mln. eurų (2,54 mlrd. litų).

Tunelio, kurį R.T.Erdogano vyriausybė vadino šimtmečio projektu, statybos prasidėjo 2004 metais. Planuota, kad jos truks ketverius metus, tačiau darbai užtruko ilgiau dėl virtinės svarbių archeologinių atradimų.

Toje vietoje buvo rasta apie 40 tūkst. senovinių objektų, tarp kurių ir apie 30 nuskendusių laivų, priklausiusių Bizantijos imperijai, kuri viduramžiais turėjo didžiausią laivyną, ir IV amžiaus Konstantinopolio uostas.

Tačiau netikėti radiniai galiausiai sukėlė nusivylimą R.T.Erdoganui, kuris prieš dvejus skundėsi, jog archeologiniai tyrimai žlugdo jo planus pakeisti Stambulo vaizdą. „Pirmiausiai (jie sakė), kad ten esama archeologinės medžiagos, vėliau – kad rado molinių puodų, po to – dar tą ir aną. Ar kas nors iš tos medžiagos yra svarbiau nei žmonės?“ – klausė premjeras.

Transportas yra didelė problema Stambule, kur 2 mln. žmonių kasdien kerta Bosforo sąsiaurį, važiuodami dviem tiltais, kurie beveik visada būna perpildyti automobilių. „Manau, kad įrengus transporto ašį tarp rytinių ir vakarinių miesto taškų ši problema bus sumažinta ... (sukūrus) galimybę pervežti 150 tūkst. keleivių per valandą“, – sakė Stambulo meras Kadiras Topbasas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"