TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija atsisveikino su nužudytu žurnalistu

2007 01 24 0:00
Karstas su žurnalisto Hranto Dinko palaikais vežamas į armėnų kapines Stambule.
AFP/Scanpix nuotrauka

Daugiau nei 10 tūkst. turkų vakar suplūdo į didžiausio šalies miesto Stambulo gatves atsisveikinti su armėnų kilmės žurnalistu Hrantu Dinku

Prie laikraščio "Agos" redakcijos pastato, kur praėjusį penktadienį buvo nušautas Dinkas, nuo ankstyvo antradienio ryto būriavosi minios gedėtojų. Kai kurie rankose laikė plakatus su užrašais: "Visi esame Hrantas Dinkas" ir "Visi mes armėnai". Dinkas, kuris buvo armėnų ir turkų kalbomis leidžiamo savaitraščio "Agos" redaktorius, bus palaidotas armėnų kapinėse Stambule. Skambant gedulingai muzikai į dangų buvo paleisti balandžiai. Daugelyje gatvių Stambulo centre buvo sustabdytas transporto eismas.

17-metis Ogunas Samastas prisipažino nužudęs Dinką už tai, kad jis neva įžeidė turkus. Dėl redaktoriaus nužudymo sulaikyti dar šeši žmonės, tarp jų Samasto draugas. Visi apklausiami.

Dinkas, kaip nemažai kitų Turkijos intelektualų, buvo puolamas turkų nacionalistų, įskaitant kai kuriuos politikus. Jų nuomone, Dinko pozicija, kad Turkija turi prisiimti atsakomybę dėl savo vaidmens per 1915 metų armėnų žudynes, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir kenkė šalies reputacijai. Velionis žurnalistas siekė, kad po ne vieną dešimtmetį tvyrojusio priešiškumo tarp musulmonų turkų ir krikščionių armėnų bendruomenių įsivyrautų santaika.

Redaktoriaus nužudymas sukrėtė Turkiją ir daug ką privertė suabejoti, ar šalyje gerbiamos mažumų teisės ir teisė nevaržomai reikšti savo įsitikinimus. Į Dinko laidotuves buvo pakviesti Armėnijos pareigūnai ir armėnų diasporos pasaulyje atstovai.

Turkija griežtai neigia, kad 1915-1917 metais Osmanų imperijos vykdytos armėnų žudynės buvo genocidas, ir tvirtina, jog tais metais žuvo ne tik 1,5 mln. krikščionių armėnų, bet ir labai daug musulmonų turkų. Tačiau, Ankaros nepasitenkinimui, daug užsienio valstybių parlamentų priėmė įstatymus, kuriais šias žudynes pripažino genocidu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"