TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija delsia kariauti

2014 10 10 6:00
Prie sienos su Sirija sutelktos kelios dešimtys Turkijos tankų. Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV generolas Johnas Allenas ir Vašingtono pasiuntinys Irake Brettas McGurkas vakar Ankaroje pradėjo dvi dienas truksiančias derybas su Turkijos valdžia. Per jas siekiama įtikinti šalį prisidėti prie JAV vadovaujamos kovos su "Islamo valstybės" (IS) kovotojais, užėmusiais dideles teritorijas kaimynėje Sirijoje ir Irake.

Vakar džihadistai kontroliavo daugiau kaip trečdalį Kobanės. Iš šio Sirijos pasienio miesto jiems pavyko išstumti jo gynėjus kurdus. IS kovotojų puolimo nesustabdė ir dažnesni tarptautinės koalicijos oro smūgiai. Visiškai užėmę šį miestą IS kovotojai kontroliuotų didelę pasienio ruožo teritoriją.

Ankara praeitą savaitę gavo parlamento sutikimą imtis karinių veiksmų Sirijoje, tačiau nepasiuntė ten savo gerai ginkluotos ir apmokytos kariuomenės. Vašingtone įsikūrusio Carnegie tarptautinės taikos fondo ekspertas Bayramas Balci sakė, kad amerikiečiai yra nusivylę ir pasipiktinę turkų neryžtingumu, tačiau suvokia, jog jų padėtis itin kebli. Jis pridūrė, kad Turkijos valdžia turi svarių priežasčių nesikišti į šį konfliktą.

Kurdų kovotojai, Kobanėje besikaunantys su IS džihadistais, priklauso Liaudies gynybos daliniams. Jie susiję su Kurdų darbininkų partija, kurios sukilėliai pastaruosius tris dešimtmečius kovėsi su Turkijos vyriausybės pajėgomis dėl kurdiško regiono autonomijos. Šis sukilimas nusinešė apie 40 tūkst. žmonių gyvybių.

Reikia antžeminių pajėgų

Karybos ekspertai sako, kad JAV vadovaujami oro smūgiai gali padėti Kobanės gynėjams, bet vien jų nepakaks. Pentagono atstovo kontradmirolo Johno Kirby teigimu, koalicijos aviacija smogia IS kiekviena palankia proga, tačiau nesant gerai parengtų antžeminių pajėgų, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti, bombardavimo kampanijos gali nepakakti.

Kontradmirolas skundėsi, kad šiuo metu nėra pasiruošusių, pajėgių, veiksmingų partnerių sausumoje. Ekspertai taip pat tvirtina, kad islamistų grupuotė tampa gudresnė ir nuolat keičia savo taktiką. Kovotojų veiksmai yra mažiau nuspėjami nei anksčiau.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę ragino pradėti antžeminę operaciją ir išgelbėti Kobanę. Jis pareiškė: „Sakau Vakarams – bombų mėtymas iš oro problemos neišspręs.“ Tačiau jis nepasisiūlė siųsti Turkijos karių į pagalbą šiam miestui.

Nusivylusios abi šalys

Pasak JAV įsikūrusio Wilsono centro analitikės Marinos Ottaway, JAV prezidentas Barackas Obama atsisakė siųsti amerikiečių karius į Siriją, todėl turkams kyla klausimas, kodėl karius turėtų siųsti jų šalis. Ankara taip pat jaučia apmaudą dėl to, kad B. Obama ne vienus metus vengė padėti nuosaikiajai Sirijos opozicijai, mėginančiai nuversti Basharą al Assadą.

Analitikės manymu, Turkijos valdžia nepatenkinta, kad šiuo metu tikimasi, jog ji prisiims visą antžeminio karo naštą, nors Jungtinės Valstijos dar visai neseniai iš viso nieko nedarė. „B. Obama delsė ilgą laiką, nors Turkija mėgino įtikinti jį imtis veiksmų, o dabar – kai JAV prezidentas pagaliau persigalvojo – tikimasi, kad visi staiga puls taikytis prie jo politikos“, – aiškino ji.

Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas dienraščiui „The New York Times“ sakė, kad JAV didėja nusivylimas dėl Turkijos neveiklumo. Jo teigimu, turkai paprasčiausiai ieško priežasčių nesiimti veiksmų, kurie leistų išvengti dar vienos humanitarinės katastrofos.

Nesutaria dėl buferinės zonos

Ketvirtadienį Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO šalys nesvarsto įkurti demilitarizuotos buferinės zonos, už kurią pasisako Turkija. JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki pabrėžė, kad artimiausiu laiku tokia zona tikrai nebus nustatyta.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu savo ruožtu pažymėjo, jog nereikėtų tikėtis, kad ji viena vadovaus antžeminių pajėgų operacijai Sirijoje.

Buferinė zona leistų apsaugoti Turkijos sienas, taip pat užtikrintų bent kiek didesnį saugumą Sirijos kurdams, besitraukiantiems nuo atakuojančių džihadistų judėjimo kovotojų. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as palaikė Ankaros poziciją, sakydamas, kad būtina nustatyti demilitarizuotą zoną tarp Sirijos ir Turkijos, kurioje būtų įkurdinti ir saugomi nuo karo bėgantys gyventojai. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad jo šalis taip pat svarsto galimybę įkurti tokią zoną.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"