TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija įsitraukė į pavojingą žaidimą

2015 07 28 6:00
Įtampa Turkijoje didžiulė: Stambule kairiųjų protestuotojai nuo stogų svaidė Molotovo kokteilius į policiją  per sekmadienio protestus prieš Ankaros politiką Sirijos atžvilgiu. AFP/Scanpix nuotrauka

Ilgus mėnesius buvusi tik pasyvi stebėtoja, Turkija tapo aktyvia žaidėja regione. Pakeitusi savo strategiją, Ankara pradėjo bombarduoti islamistus Sirijoje ir kurdus Irake. Tačiau tai gali ne tik pakeisti jėgų pusiausvyrą regione, bet ir prikelti senus praeities vaiduoklius.

Aviacijos ir artilerijos smūgius kitapus savo sienų Turkija vadina antiteroristinėmis operacijomis. Per šią kampaniją ji smogė keliems "Islamo valstybės" (IS) taikiniams Sirijoje, o netrukus ėmė bombarduoti ir Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlius šalia esančiame Šiaurės Irake.

Be to, Turkija uždegė žalią šviesą Jungtinėms Valstijoms naudotis svarbia savo karinių oro pajėgų baze netoli Sirijos sienos bombarduojant IS taikinius. Ankara ilgai su tuo nesutiko, bet galiausiai atvėrė pietuose esančią Indžirliko bazę JAV aviacijai.

Daugybę mėnesių Turkija priešinosi JAV vadovaujamos koalicijos kariniams veiksmams Sirijoje, reikalavo, kad jie būtų nukreipti ir prieš prezidento Basharo al-Assado pajėgas. Vašingtonas atsakydavo, jog dabar svarbiau triuškinti IS, o "Assado problema" palauks. Tačiau dabar daugiau atsako sulauks Turkijos reikalavimas sukurti neskraidymo zoną Šiaurės Sirijoje, laisvą nuo IS kovotojų, patruliuojamą koalicijos lėktuvų.

Turkija žada toliau tęsti reidus kitapus sienos, bet neketina siųsti į Siriją sausumos pajėgų. Premjeras Ahmetas Davutoglu paaiškino, kad oro smūgiai Sirijoje skirti su IS kovojantiems nuosaikiems maištininkams paremti. Sirijos prezidento B. al-Assado režimo atžvilgiu Ankara nusistačiusi labai priešiškai, todėl neskubėjo triuškinti islamistų. Turkija ilgai buvo kaltinama geriausiu atveju užmerkianti akis į IS, blogiausiu - aktyviai remianti su B. al-Assado režimu kovojančius džihadistus. Visus tokius įtarimus Ankara visuomet griežtai neigė.

Smogti IS Turkija nusprendė, kai ši grupuotė surengė mirtininko sprogdintojo išpuolį viename Turkijos mieste netoli Sirijos sienos, per jį žuvo 32 žmonės. Po šios atakos padidėjo įtampa tarp Turkijos ir kurdų, mat kurdų organizacijos kaltino vyriausybę nesiėmus pakankamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias IS operacijoms. Be to, praėjusią savaitę PKK prisiėmė atsakomybę dėl dviejų policininkų nužudymo viename kurdų daugumos gyvenamame Turkijos mieste.

Po šių išpuolių savaitgalį Turkijoje buvo vykdomi didelio masto policijos reidai prieš įtariamus IS ir kurdų kovotojus bei kitas uždraustas organizacijas, suimta šimtai žmonių, taip pat vyko protestuotojų ir policijos susirėmimai Stambule bei pietryčiuose.

NATO tariasi Turkijos prašymu

Turkija sako, kad jos kariniai veiksmai gretimose valstybėse keičia jėgų pusiausvyrą regione, todėl kitos šalys turi atitinkamai keisti savo pozicijas. Ankara skubiai paprašė šiandien surengti NATO šalių konsultacijas sudėtingai saugumo padėčiai aptarti ir žada informuoti NATO ambasadorius apie savo veiksmus.

Turkija pasinaudojo NATO sutarties 4-uoju straipsniu, leidžiančiu bet kuriai Aljanso narei prašyti visų 28 bloko šalių konsultacijų, jei, "bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė kurios nors šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Nuo Aljanso įkūrimo 1949 metais šis straipsnis buvo pritaikytas kelis kartus. Turkija tai padarė 2003 ir 2012 metais, o Lenkija – pernai, padidėjus įtampai su Rusija dėl konflikto Ukrainoje.

Vokietija, Nyderlandai ir JAV nuo 2013 metų pradžios pasiuntė į Turkiją po dvi priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ baterijas ir jas prižiūrinčius karius, kai Ankara paprašė NATO padėti sustiprinti jos sienų apsaugą dėl pilietinio karo Sirijoje.

NATO 4-asis straipsnis numato mažesnio masto priemones negu 5-asis, kuris sako, kad „vienos ar kelių Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu.

NATO kaip institucija nedalyvauja operacijose prieš IS, bet jas vykdo kai kurios bloko šalys. Kita vertus, Aljansas įpareigotas padėti užtikrinti Turkijos gynybą.

Kurdų kova gali atgimti

PKK pareiškė, kad Turkijos aviacijos smūgiai tikriausiai žymi 2013 metais paskelbtų paliaubų pabaigą. Šis judėjimas nuo 1982 metų kovojo dėl kurdiško Turkijos regiono autonomijos. Per daugiau nei 30 metų trukusią ginkluotą kovą žuvo apie 40 tūkst. žmonių. Ankara nenorėtų grįžti į šias baisias dienas, bet praeities vaiduoklis gali prisikelti.

Kurdai, vartojantys savitą kalbą, negiminingą tiurkų kalboms, gyvena regione, apimančiame dalį dabartinės Turkijos, Irako, Sirijos, Irano ir Armėnijos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pareiškė palaikymą Turkijos pastangoms kovoti su terorizmu, įskaitant operacijas prieš IS. Tačiau ji ragino Ankarą tęsti taikos procesą su kurdais. Panašią poziciją išsakė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Baltieji rūmai palaiko Turkijos teisę gintis nuo kurdų sukilėlių atakų. JAV laiko PKK teroristine organizacija ir mano, kad kurdų judėjimas turėtų išsižadėti terorizmo bei atnaujinti derybas su Turkijos vyriausybe.

Vyriausybė sako esanti pasirengusi dirbti su kurdais, jei tik jie nekels grėsmės valstybei.

Tik akių dūmimas?..

Turkijos strategija sudėtinga. Kritikai sako, kad Turkija bombarduoja džihadistus tik tam, kad apdumtų akis, - tikrasis jos priešas yra kurdai. Ji neskubėjo jiems padėti, kai šie įsitraukė į kovą prieš IS Irake bei Sirijoje, ir iki šiol nedėjo jokių pastangų smogti IS. Dabar Turkija bombarduoja ir tuos, ir tuos.

Kai kas sako, jog tai gali būti susiję ir su vidaus reikalais. Mat valdančioji prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partija AKP birželį per rinkimus neteko daugumos ir dar tebesidera dėl koalicijos, kad galėtų sudaryti vyriausybę. Jei tai nepavyks, turės būti surengti nauji rinkimai, o tada AKP gali tikėtis pergalės, atgavusi nuo jos nusisukusių nacionalistų (jie nepritaria taikos procesui su kurdais) balsus.

Kita vertus, kurdų ir IS atsakas gali būti daugiau smurtinių išpuolių Turkijoje.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"