TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija konfiskavo „Deutsche Welle“ interviu

2016 09 07 10:09
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos radijo ir televizijos transliuotojas „Deutsche Welle“ antradienį pasmerkė jo įrašyto interviu su vienu Turkijos ministru konfiskavimą ir pavadino tai akivaizdžiu žiniasklaidos laisvės pažeidimu.

„Tai, su kuo mes susidūrėme, yra Turkijos režimo prievartos aktas. Jis nebepaiso teisinių normų ir neturi nieko bendra su demokratija“, – parašė „Deutsche Welle“ vadovas Peteris Limbourgas transliuotojo interneto svetainėje.

Pirmadienį įrašytame interviu su Turkijos jaunimo ir sporto reikalų ministru Akifu Cagatay Kilicu buvo „klausimų, kurie ministerijai buvo pateikti iš anksto“ – pavyzdžiui, apie nesėkmingą liepos 15-osios pučą, po jo pradėtus „valymus“, žiniasklaidos laisvę ir moterų teises, nurodė „Deutsche Welle“.

Tačiau, pasak transliuotojo, netrukus po interviu, kuris buvo įrašytas ministro biure Ankaroje, A.C.Kilicas persigalvojo.

Ministro atstovas spaudai dviem žurnalistams pareiškė, kad jiems draudžiama transliuoti įrašą, o ministerijos darbuotojai jį konfiskavo.

„Televizijos žmonėms buvo leista aiškiai suprasti, kad jie negalės išeiti iš ministerijos su tuo vaizdo įrašu“, – nurodė Vokietijos transliuotojas.

Po incidento „Deutsche Welle“ keliskart kreipėsi su prašymu grąžinti įrašą, tačiau jaunimo ir sporto reikalų ministras atsisakė tai padaryti.

Transliuotojas šiuo metu svarsto galimybę dėl incidento imtis teisinių žingsnių.

Turkijos jaunimo ir sporto reikalų ministerija savo tinklalapyje paskelbtame pareiškime patvirtino tokio incidento faktą, tačiau pabrėžė, jog nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Dėl susidariusios situacijos ministerija kaltino vokiečių transliuotoją.

Pareiškime rašoma, kad interviu ėmęs „Deutsche Welle“ atstovas „savo pasisakymais ir kaltinimais peržengė ribą“, todėl ministerija paprašė netransliuoti to interviu.

Gindama savo sprendimą ministerija pabrėžė, kad toks žingsnis atitiko interviu „autorizavimo“ praktiką, kuri egzistuoja ir Vokietijoje.

Šis incidentas įvyko Ankaros ir Berlyno santykiuose tvyrant įtampai dėl birželį Vokietijos parlamento priimtos rezoliucijos, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės pripažintos genocidu.

Berlynas taip pat išreiškė nepritarimą griežtai Ankaros pozicijai kritiškai nusiteikusių žurnalistų atžvilgiu, jos veiksmams konflikte su kurdų kovotojais, taip pat masiniams areštams po nesėkmingo liepos pučo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"