TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija mini Galipolio mūšio pradžios 100-ąsias metines

2015 04 24 13:23
Recepas Tayyipas Erdoganas (kairėje) ir princas Charlesas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Turkija penktadienį kartu su pasaulio lyderiais mini per Pirmąjį pasaulinį karą vykusio svarbaus Galipolio mūšio 100-ąsias metines, siųsdami susitaikymo žinią, tačiau taip pat patriotinį pasididžiavimą dėl vienos iš dramatiškiausių Osmanų imperijos pergalių tame kare.

Dešimtys tūkstančių karių žuvo abiejose pusėse per devynis mėnesius trukusias kautynes tarp Vokietijos palaikomų Osmanų pajėgų ir Sąjungininkų, įskaitant Australijos, Britanijos ir Naujosios Zelandijos karius, kurie mėgino prasiveržti prie Konstantinopolio ir išstumti Osmanų imperiją iš karo.

Mūsų dienomis Osmanų ir Sąjungininkų pajėgų žuvusieji yra palaidoti atskirose, bet netoli vienos kitų esančiose kapinėse Galipolio pusiasalyje Turkijos vakariniame pakraštyje. Šios kapinės jau seniai laikomos svarbiu buvusių priešų susitaikymo simboliu.

Tą pačią žinią ketina pasiųsti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, priimsiantis Pirmajame pasauliniame kare prieš Osmanų imperiją kovojusių šalių lyderius, tarp jų Australijos premjerą Tony Abbottą, Naujosios Zelandijos premjerą Johną Key ir Britanijos sosto įpėdinį princą Charlesą bei jo sūnų Harry.

„Už pergalę Galipolyje sumokėjome labai didelę kainą. Tačiau turėtume neužmiršti, kad dabartinę nepriklausomą valstybę turime dėl mūsų parodytos dvasios ir ištvermės“, – R.T.Erdoganas rašo pranešime, paskelbtame prieš minėjimus.

Penktadienį lyderiai dalyvaus ceremonijose, kurios vyks paplūdimiuose, iš kurių Sąjungininkų kariai pradėjo puolimą, bet susidūrė su įnirtingu Osmanų pasipriešinimu, kuris tęsėsi iki 1916 metų sausio, kai paskutinės Sąjungininkų pajėgos buvo evakuotos per tą, daugelio nuomone, žlugusią kampaniją.

Šeštadienį pagrindinis renginys bus paryčiais vyksiančios pamaldos, skirtos atminti tūkstančiams Australijos ir Naujosios Zelandijos karių, žuvusių tūkstančių kilometrų nuo savo tėvynės. Jų auka padėjo susikurti abiejų šalių nacionalinei tapatybei, o balandžio 25-oji dabar yra minima kaip ANZAC – Australijos ir Naujosios Zelandijos armijos korpuso – diena.

„Mūsų protėviai patyrė siaubingų išbandymų, bet blogiausi laikai atskleidė geriausius jų bruožus. Jų atkaklumas, nesavanaudiškumas, narsa ir užuojauta apibrėžė mus kaip tautą“, – T.Abbottas sakė ruošiantis minėti šią sukaktį.

Kita vertus, ceremonijose nedalyvaus kai kurie svarbūs veikėjai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurie tuo metu Jerevane minės Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų žudynių pradžios 100-ąsias metines.

Abiejų svarbių datų suvienijimas kurstė dideles aistras: armėnai kaltina Turkiją tyčia perkėlus pagrindinius Galipolio mūšio minėjimo renginius viena diena anksčiau – iš šeštadienio į penktadienį – kad jie nukreiptų dėmesį nuo ceremonijų Jerevane.

Galipolio sausumos kampanija prasidėjo balandžio 25 dieną, kai Sąjungininkų kariai pradėjo atakas. Tuo tarpu armėnai balandžio 24 dieną mini savo tautiečių masinių žudynių pradžią – tą dieną 1915 metais Konstantinopolyje buvo suimti armėnų lyderiai ir intelektualai.

Armėnija sako, kad apie 1,5 mln. armėnų buvo išžudyti per genocido kampaniją, kurią Osmanų imperija surengė norėdama išnaikinti šią tautą. Tačiau Turkija nesutinka, kad tie įvykiai būtų įvardijami kaip genocidas, o prieš kiekvienas metines abiejų stovyklų tonas tampa itin kategoriškas.

„Armėnijos nėra mūsų programoje“ per Galipolio mūšio metinių minėjimą, tiesmukai pareiškė R.T.Erdoganas, pridūręs, kad Jerevane „bus kalbama ir kalbama bei įžeidinėjama Turkija“.

Ankara siekia, kad jokie tamsūs istorijos puslapiai nenustelbtų Galipolio mūšio atminimo, nes tos kautynės buvo šiuolaikinės Turkijos nacionalinės tapatybės formavimuisi buvo ne mažiau svarbios negu Australijai ir Naujajai Zelandijai.

Byrėti pradėjusi Osmanų imperija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą kaip ir jos sąjungininkai vokiečiai, bet Sąjungininkų puolimo sustabdymas tapo pagrindu nacionaliniam pasididžiavimui, kuris buvo svarbus Nepriklausomybės kare, o vėliau – modernios Turkijos valstybės įkūrimui 1923 metais.

Vienas iš svarbiausių Osmanų pajėgų vadų Galipolyje buvo pulkininkas leitenantas Mustafa Kemalis, kuris vėliau tapo žinomas kaip Atatiurkas – Turkijos Respublikos įkūrėjas, tebelaikomas iškiliausia nacionaline asmenybe.

Prieš svarbias 100-ąsias metines prezidentūra šią savaitę išleido nacionalistinio atspalvio reklamą, vaizduojančią prieš mūšį besimeldžiančius Osmanų karius, skambant muzikai, panašiai į Holivudo filmų, ir R.T.Erdoganui skaitant patriotines eiles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"