TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija nepražus ir be „Turkų srauto“

2015 12 17 6:00
Kol kas neaišku, kaip toliau klostysis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (kairėje) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai, nuo kurių priklauso, ar bus vykdomas "Turkų srauto" projektas. AFP/Scanpix nuotrauka

Pakrikus Rusijos ir Turkijos santykiams politologas Olegas Volkovas straipsnyje, kurį publikavo geopolitika.lt, svarsto, kaip tai paveiks turkų energetikos politiką.

Lygiai prieš metus Vladimiras Putinas per oficialų vizitą Turkijoje pranešė apie „Turkų srautu“ pavadinto dujotiekio projektą. Jo siūlomas „Turkų srautas“ turėjo pakeisti taip ir neįgyvendintą „Pietų srauto“ projektą. Šis neišvydo dienos šviesos, nes Rusija nesutiko su Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos reguliavimo taisyklėmis. Dėl dujotiekio tiesimo buvo sutarta šių metų sausio 27 dieną, per Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio vizitą Ankaroje. Šįkart įgyvendinti planus trukdo įtampa tarp Rusijos ir Turkijos, kurios pagrindinė priežastis – tiesioginis Rusijos įsitraukimas į Sirijos konfliktą. Tai anaiptol nėra pirmoji kliūtis, su kuria susiduria šis projektas. „Turkų srauto“ atidarymas, planuotas 2016-ųjų pabaigoje, šią vasarą jau buvo nukeltas dėl politinės krizės Turkijoje.

Turkija yra antra pasaulyje (po Vokietijos) pagal rusiškų dujų vartojimą. Rusų tiekiamos gamtinės dujos sudaro apie pusę Turkijos importuojamų dujų. Kaip dabartinis santykių atšalimas paveiks Turkijos energetikos politiką?

Ieško kitų šaltinių

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas mėnesio pradžioje pareiškė, kad tarpvyriausybinės komisijos, užsiėmusios „Turkų srauto“ projektu, veikla yra pristabdyta Rusijos iniciatyva. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pateikė kiek kitokią versiją. Jo nuomone, Turkija pati buvo pristabdžiusi šį projektą dar prieš numušant lėktuvą, nes Rusija nesugebėjo patenkinti Turkijos reikalavimų. Turkijos prezidentas taip pat pridūrė, kad nesutarimai su Rusija neturėtų paveikti kito didelio dviejų šalių bendro projekto – branduolinės jėgainės statybos šalies pietuose.

Rusijos taikomos sankcijos, anot Europos banko analitikų, neigiamai paveiks ne tik Turkijos, bet ir Rusijos ekonomiką. Tiesa, sankcijos buvo labai kruopščiai parinktos, kad nepakenktų pagrindiniams dvišaliams ekonominiams susitarimams, tad įtaka Rusijos ekonomikai bus minimali. Dėl Turkijos jos vicepremjeras ekonomikos klausimais Mehmetas Šimšekas sakė: „Blogiausiu atveju Turkija netektų 9 mlrd. dolerių. Įsivyravusi įtampa sulėtintų BVP augimą 0,3–0,4 procento. Tikiuosi, kad viską pakeis dviejų šalių dialogas.“

Nors Rusijos sankcijos nepalietė gamtinių dujų ir naftos eksporto, Turkija jau gręžiasi į kitas išteklių turtingas regiono šalis. Turkijos ekonomikos ministras Mustafa Elitašas pareiškė: „Per ateinančius metus tikimės sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, susitarę su Kataru, Azerbaidžanu, Šiaurės Iraku ir kitais pasaulinio masto gamtinių dujų ir naftos eksportuotojais.“ Pirmieji žingsniai jau žengti. Gruodžio 3-iąją Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu pranešė, kad Turkija susitarė su Azerbaidžanu baigti Transanatolijos dujotiekio statybas anksčiau nei 2018 metais. Azerbaidžanas taip pat sutiko suteikti Turkijai 40 proc. nuolaidą energetinių išteklių transportavimo sąnaudoms. Transanatolijos dujotiekis padės ES sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Turkijai įsitvirtinti kaip svarbiai regiono energetikos tranzito valstybei.

Turkija yra antra pasaulyje pagal rusiškų dujų vartojimą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Ilgas procesas

Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir Kataro emyro Tamimo bin Hamado al Thanio susitikimas paskatino kalbas, kad Turkija galės kompensuoti bet kokį rusiškų dujų kiekį, pirkdama suskystintas gamtines dujas iš Kataro. Argumentuojama, kad naujos sutartys dėl suskystintų dujų tiekimo galėtų pakeisti dujas, kurias Turkija perka iš Rusijos tiekėjų. Jos sudaro apie pusę Turkijos dujų poreikio.

Deja, tikrovė yra kitokia. Visų pirma, Turkijos galimybės saugoti ir apdoroti suskystintas dujas yra ribotos. O saugoti ir apdoroti reikėtų tikrai daug, nes rusiškų dujų importas siekia 27 mlrd. kubinių metrų. Antra, ilgalaikės Turkijos ir Rusijos sutartys dėl dujų tiekimo galios dar mažiausiai dešimt metų. Turkijai nėra būtinybės kuo nors keisti rusiškas dujas, o ir pati Rusija negalėtų leisti sau netekti Turkijos, kuri yra antra pasaulyje pagal rusiškų dujų vartojimą.

Turkijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos turėtų mažėti, bet tai bus dešimtmetį, jei ne ilgiau, truksiantis procesas. Be to, nederėtų skubėti laidoti „Turkų srauto“. Anot Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos vicepirmininko: „Dabar labai sunku pasakyti, kokie bus Rusijos ir Turkijos santykiai, o jie dujotiekio projekto realizavimui yra labai svarbūs.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"