TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija praranda draugus

2014 11 27 6:00
Recepas Tayyipas Erdoganas su žmona Emine - jiedu puoselėja tradicines šeimos vertybes. AFP/Scanpix nuotraukos

Sena turkiška patarlė byloja, kad geriausias turko draugas yra tik turkas. Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujama "naujoji Turkija", regis, vis labiau patvirtina šį posakį.

Per 11 metų, kai jis buvo ministras pirmininkas, Turkija įgijo visai kitą svorį. Ji pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Sustiprino savo diplomatines pastangas, ypač Afrikoje. Turkijos didžiausias miestas Stambulas dabar turi vieną didžiausių pasaulyje oro uostų, iš jo lėktuvai skrenda į visą pasaulį. Pasaulio lyderių taip pat dar atvyksta, įskaitant Vladimirą Putiną ir Joe Bideną. Vis dėlto Turkija aiškiai stokoja draugų.

Kai praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsavo už naujas nenuolatines Saugumo Tarybos nares, Turkija nė neabejojo, kad gaus vietą. Deja, patyrė pažeminimą pralaimėjusi Ispanijai ir Naujajai Zelandijai. Tai buvo tikras antausis rugpjūtį prezidento rinkimus laimėjusiam R. T. Erdoganui.

Vyriausybei vadovaujant R. T. Erdoganui, šalies ekonomika tapo 17-a stipriausia pasaulyje, ir turkai tai įvertina, nors užsienio politikos srityje Turkija eina vis didesnės izoliacijos keliu.

Padaryta daug klaidų

Klaidos prasidėjo nuo Arabų pavasario, kai Turkija pasirinko remti Musulmonų broliją Egipte ir tikėjosi greito Sirijos prezidento Basharo al-Assado nuvertimo. Dabar ji neturi ambasadoriaus Kaire, R. T. Erdoganui išvadinus savo kolegą Egipte Abdulą Fattah al-Sisi "neišrinktu tironu". Ji taip pat vis labiau klimpsta į Sirijos košmarą ir nuolat sulaukia kritikos, kad leidžia užsienio džihadistams kirsti savo sienas. Dėl to ryšiai su Iraku, Iranu ir Saudo Arabija susilpnėjo. Iš ankstesnės strateginės partnerystės su Izraeliu teliko skutai - ambasadorius iš Tel Avivo buvo atšauktas, kai R. T. Erdoganas palygino Gazos bombardavimą su "genocidu, panašiu į hoklokaustą".

Klampūs tampa net santykiai su tokiomis senomis sąjungininkėmis kaip JAV. Vašingtonui telkiant koaliciją kovoti su "Islamo valstybe", Turkija liko nuošalyje, atsisakiusi leisti JAV pasinaudoti jos oro bazėmis, jei smūgiai nebus nukreipti ir prieš prezidentą B. al-Assadą ir jei Sirijoje nebus sukurta neskraidymo zona. Praėjus vos kelioms valandoms, kai R. T. Erdoganas perspėjo prezidentą Baracką Obamą neapginkluoti kurdų kovotojų Sirijoje, JAV numetė jiems ginklų. Aiškesnio nepaisymo ženklo negalėjo nė būti.

Išlieka svarbiausia partnerė

Tačiau Turkija teisina izoliaciją, kurioje vis labiau atsiduria, tuo, kad ji yra vienintelė šalis, turinti pakankamai drąsos vykdyti moralią ir savo vertybėmis pagrįstą užsienio politiką. Šį argumentą R. T. Erdogano rinkėjai mielai perka, o jam tai ir yra svarbiausia. Didžiulė sėkmė, kurios sulaukė prie balsadėžių, R. T. Erdoganui yra tvirčiausias įrodymas, kad jo politika teisinga. Masinių protestų protrūkis 2013 metų vasarą dėl planuojamų statybų Stambulo Gezi parke pasirinkto kelio nepakeitė - į kitų pareigūnų raginimus pradėti dialogą R. T. Erdoganas nekreipė dėmesio. Lygiai taip pat sėkmingai jis atmušė ir kaltinimus korupcija, kurią atskleidė nutekinti privatūs pokalbiai telefonu. R. T. Erdoganas tai pavadino mėginimu įvykdyti valstybės perversmą, atleido tūkstančius teisėjų ir policininkų bei mėgino suvaržyti socialinius tinklus. Tačiau kaip tik šitie protestai, o po jų ir korupcijos skandalas iš esmės pakeitė tarptautinę nuomonę apie R. T. Erdoganą.

Kita vertus, Turkijos izoliacija yra problema ne tik jai pačiai, bet ir Vakarams. Turkija vis tiek lieka geriausia partnerė regione Vakarams siekiant įgyvendinti ten savo saugumo tikslus. Be Turkijos tai padaryti labai sunku.

Ameriką atrado musulmonai

R. T. Erdoganas mano, kad demokratija prasideda ir baigiasi prie balsadėžių. Tačiau daug turkų iš demokratijos tiksi kur kas daugiau: laisvos spaudos, nepriklausomų teismų, įstatymo valdžios. Todėl kritika prezidento atžvilgiu šalyje tvenkiasi: jos sulaukia 1000 kambarių prezidento rūmų, atsiėjusių 615 mln. dolerių, statyba saugomame miške, apeinant daugiau kaip 30 teisinių kliūčių, prieštaringi prezidento teiginiai apie musulmonus, o ne Kolumbą, atradusius Ameriką, bei moteris, kurios negali būti lygios vyrams, nes tai prieštarauja gamtai.

Vyrų ir moterų skirtingas būdas, įpročiai ir kūno sudėjimas. Negalima laikyti lygiais kūdikį krūtimi maitinančios motinos ir vyro. Moteris negali atlikti to paties darbo, kurį atlieka vyras, kaip buvo kai kuriose komunistinėse šalyse. Moteriai negalima įduoti kirtiklio ir versti dirbti, nes tai prieštarauja jos švelniai ir delikačiai prigimčiai. Moterys, kovojančios už savo teises, nesuvokia savo aukšto motinystės statuso, kurį joms gali suteikti islamo visuomenė. "Aš savo motinai kojas bučiuočiau", - kalbėjo prezidentas. Tad moteriai reikia pagarbos, o ne lygybės.

Patinka stiprus lyderis

Vis dėlto R. T. Erdoganas tebeturi tvirtą savo šalininkų palaikymą. Tiems 52 proc., kurie jį rinko, nerūpi tviterio uždraudimas ar įtarimai korupcija, kuri, jų manymu, būdinga visiems politikams. Jie mato kitką: naujas ligonines, kelius, mokyklas. R. T. Erdogano šalininkai džiaugiasi, kad prezidentas skatina dėvėti skaras mokyklose ir universitetuose - tai buvo draudžiama 80 metų, kai Turkija ėjo pasaulietiškumo keliu. O labiausiai jiems patinka stipraus lyderio įvaizdis - lyderio, galinčio pasipriešinti Vakarams.

R. T. Erdoganas daug nuveikė Turkijos labui: sustiprino šalies vidurinę klasę, pradėjo naują procesą su kurdais, ėmėsi istorinių žingsnių pripažįstant religines mažumas, pažabojo kariškius, nuo 1960 metų nuvertusius keturias vyriausybes. Tačiau šiuos sėkmingus žingsnius politinės karjeros pradžioje gožia vis didėjantis jo polinkis į autoritarizmą.

Ankstesnis Turkijos įkarštis tapti ES nare gerokai priblėsęs, narystės derybos sustojusios, ES įtaka Turkijoje nusilpusi. Nors Europa šiuo metu kur kas atsargiau vertina R. T. Erdoganą, Turkijos svarbą supranta. O R. T. Erdoganui ir suteikia pasitikėjimo žinojimas, kad Turkija yra svarbi žaidėja, kurios negalima ignoruoti.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"