TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija represijomis švenčia „demokratijos pergalę“

2016 07 19 6:00
Ir sužlugdžius perversmą prezidentas R. T. Erdoganas ragino piliečius likti gatvėse ir "budėti už demokratiją". Sipa/Scanpix nuotrauka

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas numalšino karinį perversmą išvedęs į gatves liūliuojančias žmonių jūras ginti demokratijos. Tačiau nepavykęs perversmas įgalino autokratinį prezidentą vykdyti represijas prieš oponentus ir dar labiau stiprinti savo valdžią.

Po nesėkmingo mėginimo įvykdyti perversmą Turkiją krečia areštai – suimta daugiau kaip 7500 žmonių, jų skaičius, kaip sakė vyriausybė, dar didės. Prezidentas R. T. Erdoganas pažadėjo, kad šalis atsikratys „viruso“, kuris išplito į valstybės institucijas. „Tarsi vėžys šis virusas apėmė valstybę“, – kalbėjo R. T. Erdoganas per pučo aukų laidotuves Stambule.

Žuvusiųjų skaičius per savaitgalį jau siekė 290. Turkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad 100 jų dalyvavo perversme. Teigiama, jog kai kurie asmenys areštuojami pasipriešino saugumo pajėgoms. Šūviai aidėjo antrame didžiausiame Stambulo oro uoste bei karinėje bazėje Konijos provincijoje.

Tarp suimtųjų yra ir prezidento aukščiausias karinis patarėjas pulkininkas Ali Yazici, pietuose esančios Indžirliko oro pajėgų bazės, kuria naudojasi JAV vadovaujama koalicija, vykdydama oro reidus prieš džihadistus Sirijoje, vadas generolas Bekiras Ercanas Vanas – iš viso 103 generolai ir admirolai.

Maža to, arešto orderiai išduoti 2745 teisėjams bei prokurorams visoje Turkijoje. Represijos prieš teisėjus laikomos ypač blogais ženklais, demonstruojamais režimo, kuris jau pasistengė įbauginti piliečius persekiodamas žurnalistus. R. T. Erdogano polinkis paminti žmogaus teises ir įstatymus seniai kelia nerimą demokratijos ir pasaulietiškumo šalininkams Turkijoje.

Recepo Tayyipo Erdogano šalininkai su vėliavomis ėjo į mitingą už demokratiją Taksimo aikštėje Stambule. /Reuters/Scanpix nuotraukos

Semia kaltininkus

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kaip areštuoti kariškiai, iki pusės išrengti, kai kurie tik su glaudėmis, surakinti ir suguldyti ant grindų sporto salėje Ankaroje. Vienoje filmuotoje medžiagoje areštuoti generolai matyti su mėlynėmis ir subintuoti.

Šie aukšto rango karininkai buvo sulaikyti per reidus, kurie visoje šalyje vykdomi po nesėkmingo perversmo ir atrodo kaip didelio masto ginkluotųjų pajėgų „valymas“. Sulaikytieji kaltinami siekiu pažeisti Turkijos Konstituciją ir jėga nuversti valdžią, taip pat priklausymu dvasininko Fethullah Guleno organizacijai. R. T. Erdoganas paragino Jungtines Valstijas išduoti F. Guleną, kuris kategoriškai neigia kaip nors prisidėjęs prie perversmo.

75 metų dvasininkas, kadaise buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, tapęs mirtinu priešu, vadovauja populiariam nuosaikaus islamo judėjimui „Hizmet“ („Tarnystė“), veikiančiam daugelyje šalių ir turinčiam daug šalininkų tarp Turkijos karinių vadų bei vidutinio rango pareigūnų. Turkija jo judėjimą vadina teroro organizacija, sukūrusia paralelinę valstybę. R. T. Erdoganas jau seniai triuškina F. Guleno vadovaujamą mokyklų sistemą, nes baiminasi, kad ji „nukala“ tūkstančius gabių, bet jam lojalių studentų, kurie paskui užima aukštus postus policijoje ir teismų sistemoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė, jog bet kokiai ekstradicijai Turkija turi pateikti svarius įrodymus, o ne įtarimus. Kol kas jokių įrodymų Turkija nepateikė.

J. Kerry griežtai atmetė iš Turkijos pasigirdusias užuominas, jog už perversmo stovi Vašingtonas. Jis tai pavadino visiškai klaidingomis insinuacijomis, kurios kenkia dvišaliams santykiams. JAV prezidentas Barackas Obama, kaip ir kiti pasaulio lyderiai, paragino Turkiją elgtis griežtai pagal įstatymus.

Turkija yra gyvybiškai svarbi NATO narė, turinti didžiausias karines pajėgas po JAV. R. T. Erdogano kaltinimai F. Guleno islamiškam tinklui sukelia papildomą įtampą tarp JAV ir Turkijos.

F. Gulenas jau 15 metų gyvena savanoriškoje tremtyje Pensilvanijoje. Jis tvirtina net nežinąs, kas yra jo sekėjai Turkijoje, ir teigia, jog pats R. T. Erdoganas galėjo surežisuoti perversmą, kad galėtų sutriuškinti oponentus ir dar sustiprinti savo galias.

R. T. Erdogano kritikai spėlioja, ar jis pasinaudos penktadienį pratrūkusiais įvykiais, kad pakeistų Konstituciją ir sustiprintų savo valdžią. „Tai proga valdančiajai partijai pašalinti visą opoziciją ir įvesti prezidentinę sistemą“, – parašė vienas komentatorius tviteryje.

Po aviacijos smūgių apgriauti pastatai Ankaroje.

Išvedė į gatves

Tuo metu Stambule ir Ankaroje vyksta didžiuliai mitingai vyriausybei paremti. R. T. Erdoganas pareiškė miniai, kad svarstys sugrąžinti mirties bausmę. „Nebegalime to atidėti, nes tie, kurie pradeda perversmą, turės už tai sumokėti“, – sakė R. T. Erdoganas.

Mirties bausmė buvo panaikinta 2004 metais Turkijai siekiant atitikti narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. Derybos dėl šios narystės seniai įstrigusios, neką tepadėjo pasistūmėti ir ES susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių grąžinimo.

Beveik 80 mln. gyventojų turinti Turkija kadaise buvo laikoma musulmonų demokratijos pavyzdžiu. Pastarąjį dešimtmetį gyvenimo standartai šalyje kilo, o perversmą armija buvo surengusi daugiau nei prieš 30 metų. Nuo 1984 metų niekas nebuvo nubaustas mirties bausme Turkijoje.

Nesėkmingas bandymas įvykdyti perversmą buvo didžiausias iššūkis R. T. Erdogano valdymui per 13 jo valdymo metų – iš pradžių kaip premjero, o dabar – prezidento. Tačiau jam pavyko mobilizuoti ir į gatves išvesti šalininkus, kurie davė atkirtį perversmininkams. Apie masinius mitingus, per kuriuos žmonės mojavo Turkijos vėliavomis, pranešta iš įvairių miestų, tarp jų Ankaros, Stambulo, Izmiro. Valdžia per tviterį ragina žmones likti gatvėse ir tęsti „budėjimą už demokratiją“.

Ironiška, kad už savo išlikimą R. T. Erdoganas turi būti dėkingas decentralizuotiems socialiniams tinklams, kuriuos jo vyriausybė tiek daug metų mėgino pajungti savo valiai. Perversmininkai tikriausiai buvo gerai pasirengę XX amžiaus stiliaus perversmui, užėmė valstybinę televiziją, bet pamiršo internetą. Naudodamasis privačiomis televizijos stotimis ir socialiniais tinklais R. T. Erdoganas sugebėjo išvesti savo šalininkus į gatves.

Vis dėlto ne visi ėjo ginti R. T. Erdogano. Daugeliui tai buvo apskritai demokratijos išlikimo klausimas. Už demokratiją stojo visos politinės partijos, įskaitant opozicines ir pasaulietiškas bei kurdų nacionalistų dominuojamą HDP.

Sumaitoti automobiliai prie kariškių šarvuočio Ankaroje.

Iš anksto pralaimėtas

Ekspertai pabrėžia, jog perversmo neparėmė armijos vadas, žiniasklaida ir visuomenė, tad jis iš pat pradžių buvo pralaimėtas. Jie atkreipia dėmesį, jog, kitaip nei ankstesni kariniai perversmai, šis prasidėjo ne gūdžią naktį prieš aušrą, o penktadienio vakarą, kai daugelis žmonių dar nemiegojo. Perversmininkai neužkirto kelio televizijos stočių, įskaitant provyriausybines, transliacijoms. Tai leido prezidentui pasirodyti per televiziją ir išvesti žmones į gatves.

Nors perversmininkams pavyko pagrobti armijos vadą, kiti pareigūnai, įskaitant prezidentą, premjerą ir gubernatorius, buvo laisvi veikti. Žmonės gavo vyriausybės tekstinius pranešimus, raginančius „gelbėti demokratiją“ ir protestuoti, išsiųstus dešimtis kartų.

Ankstesni perversmai buvo kariškių pastangos apginti demokratiją, o šįkart juos galėjo inspiruoti gresiantis armijos valymas. Aukščiausioji karinė taryba rengėsi paskelbti, kas iš karinių pareigūnų bus pasiųsti į pensiją, paaukštinti ar pašalinti. Būta naujienų, kad sudarytas sąrašas pulkininkų ir generolų, kuriais ketinta atsikratyti.

Ar viską surežisavo pats R. T. Erdoganas – nėra įrodymų, tačiau, kaip sako ekspertai, viskas tikėtina žinant, koks tai žmogus. Dar vienas spėjimas – kad R. T. Erdoganas žinojo apie rengiamą perversmą, bet jo nesustabdė ir laukė, kad pasinaudotų vadinamiesiems gulenistams pašalinti.

Kad ir kokia būtų tiesa, nieko gera Turkijoje nelaukiama. Dabar R. T. Erdoganas gali įvesti prezidentinę sistemą, kurios seniai nesėkmingai siekia. Tuomet visa valdžia atsidurs jo rankose. Tad sunkios dienos ateina ne tik F. Guleno šalininkams, bet ir tiems, kurie nori pasaulietinės laisvos Turkijos. Kaip rašo „The Guardian“, išrinkta diktatūra yra nė kiek ne geresnė už karinę, o dabar jau aišku, kad Turkija krypsta į tokią valstybę.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"