TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija - rinka lietuviškam verslui

2007 07 30 0:00

Prieš savaitę Turkijoje vyko rinkimai į parlamentą. Juos laimėjo valdanti Teisingumo ir plėtros partija, oponentų kaltinama siekiais sukurti islamo respubliką. Į balsavimo rezultatus Vakarų šalys reagavo santūriai - tik išsakė sveikinimus dėl demokratiškai surengtų rinkimų.

Grėsmė demokratijai?

Turkijoje nuo pat Osmanų imperijos griūties nėra vienalyčio visuomenės požiūrio, kokia turėtų būti valstybinė santvarka - pasaulietinė respublika ar valstybė, kurioje vidaus gyvenimą reguliuotų pirmiausia islamo normos. Ypatingą vaidmenį šiame dispute turi ne tik demokratiniuose rinkimuose išreikšta piliečių valia, tačiau ir ginkluotosios pajėgos, pasirengusios bet kada sutramdyti politines jėgas, siekiančias pakreipti Turkiją teokratinės valstybės kurso link. Taigi ilgametė Turkijos vidaus politikos tradicija buvo grįsta nedemokratišku demokratijos saugojimu. Kariuomenės atstovai rinkimų rezultatus pakomentavo be didelio entuziazmo, nes beveik 50 proc. rinkėjų antrą kadenciją iš eilės šalies valdymą patikėjo būtent partijai, siejamai su senomis islamo tradicijomis.

Narystės Europos Sąjungoje lūkesčiai

Vis dėlto labai svarbu įvertinti tai, kad per pirmąją kadenciją premjeras Recipas Tayyipas Erdoganas vargiai galėjo būti apkaltintas demokratijos normų laužymu ar siekiu stumti šalį tolyn nuo Vakarų. Priešingai - buvo pradėtos ekonominės reformos, kurios jau duoda pastebimų rezultatų, stiprinamas bendradarbiavimas tiek su Europos valstybių lyderiais, tiek su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento administracija.

Nemažai turkų tiki, jog vien R.T.Erdogano dėka šalis gali dar šį dešimtmetį pradėti derybas dėl visateisės narystės Europos Sąjungoje (ES). Kad teoriškai tokios galimybės nėra visiškai laužtos iš piršto, pademonstravo ir verslo reakcija į rinkimų rezultatus - paskelbus, jog akivaizdžiai laimėjo Teisingumo ir plėtros partija, Turkijos akcijų biržoje indeksas gerokai šoktelėjo, kaip ir Turkijos liros kaina.

Vis dėlto būtina atsiminti, kad ES plėtra jau senokai labiau susijusi su politiniais, o ne ekonominiais akcentais, todėl Turkijos narystės priešininkams islamistiška Teisingumo ir plėtros tradicija yra puikus arkliukas stabdyti derybas su Ankara.

Kas Europoje bijo Turkijos?

Turkijai tapus ES nare tektų susitaikyti su tuo, kad priimant svarbius sprendimus santykinai sumažėtų didžiųjų Vakarų Europos valstybių - Prancūzijos, Jungtinės Karalystės - įtaka. Šios šalys po pastarojo ES plėtros etapo jau susidūrė su Lenkija, kuri nėra visada lengvai sukalbama, todėl dar vienos didelės valstybės atsiradimas sprendimų priėmėjų klube jų tikrai nežavi.

Įstojus Turkijai taip pat tektų iš esmės peržiūrėti labai svarbų ES socialistinį reliktą - bendrą žemės ūkio politiką, mat pagal dabartinę tvarką naujai narei atitektų bene visos išmokos. Tai, be abejo, išprovokuotų masinius žemdirbių streikus nuo Paryžiaus iki Vilniaus. Todėl būtent tos šalys, kurios niekaip nesugeba transformuoti žemės ūkio į normalią ūkio šaką, o puoselėja išmokų, pašalpų, dotacijų ir subsidijų mokėjimą, labai priešinasi Turkijos narystei ES.

Turkijos integracijos problemos

Šnekant apie politinius faktorius, kurie gali būti panaudojami siekiant stabdyti Turkijos narystės ES šalininkų skaičiaus didėjimą, reiktų išskirti 3 temas, kuriomis naujoji Turkijos vyriausybė turės kalbėti itin delikačiai.

Pirma, žinant apie nuolat mirgančius įspėjimus dėl teroro aktų, vykdomų musulmonų savižudžių, pavojaus, bet kokios R.T.Erdogano užuominos dėl religijos gali būti sutiktos ypač priešiškai. Net neatsargiai išsprūdusi frazė, ko gero, labai neigiamai nuskambėtų ES šalių žiniasklaidoje.

Antra, turkų nenoras pripažinti armėnų genocido Pirmojo pasaulinio karo metais taip pat naudojamas formuojant neigiamą Turkijos įvaizdį Europoje. Pernai Prancūzija net priėmė įstatymą, kuriuo numatoma atsakomybė už tai, kad neigiamas tas genocidas. Kadangi oficiali Ankaros pozicija visiškai kitokia - anot jos, genocido nebuvo, - Turkijai ir Europai šį beveik šimtmečio senumo klausimą taip pat teks spręsti, ir greičiausiai remiantis Vakarų Europos istorikų pagrįstais faktais.

Trečia galimybė stabdyti Turkijos narystę ES - kurdų klausimas. Kurdų mažumos aktyvistų kalinimas, jų teisių varžymas buvo ilgametė politinė norma Turkijoje. Nors padėtis pamažu keičiasi, ši opi problema tikrai nespartina Turkijos galimybių įstoti į ES, kurioje tolerancijos ir žmogaus teisių klausimai yra itin aktualūs.

Per pirmąją kadenciją R.T.Erdoganas pademonstravo, jog gali būti ryžtingas lyderis, tvirtai ginantis savo poziciją, o tai beveik garantuoja, kad Europos ir Turkijos dialogas dar ilgai nestokos kibirkščių.

Lietuvos galimybės

Oficialiai Lietuva remia Turkijos siekį tapti ES nare, tačiau realiai galima teigti, jog šis klausimas tikrai nėra prioritetinis Vilniaus užsienio politikos klausimų sąraše. Akivaizdu, kad kol išankstinės neigiamos nuostatos nepakeis didžiosios ES šalys, neverta net pradėti laužyti iečių šia tema.

Tiesioginio poveikio dėl Turkijos narystės ES dauguma lietuvių nepatirtų, tačiau tai sukurtų naujų verslo galimybių: sumažėtų bendradarbiavimo kliūčių, suvienodėtų reikalavimai prekių kokybei ir standartams. Visa tai turėtų teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Vis dėlto Turkijos narystė ES - greičiausiai dar gana tolimos perspektyvos klausimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"