TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija ruošiasi įtemptiems pirmalaikiams parlamento rinkimams

2015 10 31 17:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Turkijos žmonės sekmadienį balsuos jau antruose nuo birželio rinkimuose, kurie vyks po penkis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus, ilgai dominavusiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) birželį patyrus stulbinamą nesėkmę ir praradus daugumą parlamente.

Apklausos prognozuoja, kad ir šįkart rezultatai bus panašūs; tad tokiu atveju partija, įkurta dabartinio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, turės suformuoti valdančiąją koaliciją arba žengti į naujus rinkimus.

Iš beveik 78 mln. šios musulmoniškos šalies gyventojų balso teisę turi per 54 mln. žmonių. Dar apie 2,9 mln. rinkėjų yra užsiregistravę užsienyje.

Balsavimas vyks sekmadienį 7–16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku šalies rytuose ir 8–17 val. – vakaruose.

Turkijoje parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai pagal proporcinę sistemą, balsuojant už sąrašus, sudaromus kiekvienai iš 81 šalies provincijos.

Partija turi surinkti bent 10 proc. balsų, kad patektų į 550 vietų parlamentą. Šis slenkstis yra viena iš griežčiausių pasaulyje rinkimų taisyklių.

Turkijoje draudžiama apklausti balsavusius rinkėjus, tad pirmieji rezultatai tikriausiai paaiškės ne anksčiau negu 20 valandą.

Per rinkimus bus siekiama užtikrinti griežtą saugumą – gatvėse budės 255 tūkst. policininkų ir 130 karo policijos pareigūnų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasiųs 18 rinkimų stebėtojų komandą ir 11 papildomų darbuotojų.

Saugumas bus pagrindinė problema po tragiško dvigubo sprogdinimo Ankaroje, dėl kurio kaltinamas džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, taip pat atsinaujinus smurtui su kurdų sukilėliais.

Šalies visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi, tvyrant nesutarimams tarp kurdų, islamistų ir sekuliariųjų turkų.

Taip pat nerimaujama dėl demokratijos būklės Turkijoje, kurioje R.T.Erdoganas, dominuojantis politinėje arenoje nuo 2013 metų, imasi vis griežtesnių priemonių prieš savo varžovus ir kritikuojančią žiniasklaidą.

Ekonomikos, kurios bendrasis vidaus produktas – apie 800 mlrd. JAV dolerių, augimas 2014 metais nesiekė trijų procentų. Liros kursas nusmuko per 20 proc., o turizmo sektorių skaudžiai paveikė nuogąstavimai dėl saugumo.

Be to, vyriausybė sunkiai susidoroja su daugiau negu 2 mln. pabėgėlių, pasitraukusių iš pilietinio karo krečiamos Sirijos, našta.

Rinkimuose dalyvaus 16 partijų, bet tik keturioms iš jų prognozuojama patekti į parlamentą. Taip pat balotiravosi 21 nepriklausomas kandidatas.

Favorite laikoma AKP, vadovaujama premjero Ahmeto Davutoglu ir laimėdavusi visus rinkimus Turkijoje nuo 2002 metų. Tačiau apklausos rodo, kad šįkart jos rezultatai vargu ar bus geresni negu birželį, kai AKP surinko kiek daugiau negu 40 proc. balsų ir užsitikrino 258 mandatus, bet neįgijo daugumos.

Sekuliarioji Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai priklausė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, tikriausiai liks antra. Birželį ji surinko 25 proc. balsų ir 132 mandatus.

Trečioji vieta prognozuojama Nacionalistinio judėjimo partijai (MHP), kuriai vadovauja Devletas Bahceli ir kurią per ankstesnį balsavimą palaikė 16 proc. rinkėjų, suteikusių jai 80 vietų parlamente.

Dėmesio centre atsidūrė Liaudies demokratų partija (HDP), vadovaujama Selahattino Demirtaso; birželį ji pasirodė itin sėkmingai ir tapo pirmuoju kada nors į Turkijos parlamentą patekusiu kurdams atstovaujančiu judėjimu, nors šios etninės grupės narių šalyje gyvena 150–20 milijonų. Tada ji surinko kiek daugiau negu 13 proc. balsų ir gavo 80 vietų, atimdama daugumą iš AKP.

Jeigu AKP iškovotų aiškią pergalę ir užsitikrintų bent 276 mandatus, tai užbaigtų politinį netikrumą, tvyrojusį pastaruosius penkis mėnesius.

Tačiau analitikai prognozuoja, kad sumaištis tęsis, R.T.Erdoganui stengiantis pakeisti konstituciją ir išplėsti savo galias.

Jeigu vėl susiformuotų „pakibęs“ parlamentas, politinės partijos turėtų per 45 dienas suformuoti koalicinę vyriausybę, o AKP veikiausiai tartųsi del bendro darbo su MHP nacionalistais arba sekuliariąja CHP.

Jeigu tos derybos vėl žlugtų, kiti rinkimai galėtų būti surengti ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir būtų penktieji per pastaruosius dvejus metus.

Tačiau A.Davutoglu šią savaitę pareiškė, kad nauji rinkimai būtų nepriimtini išvargintiems rinkėjams.

„Turkija netoleruotų naujo pakartojimo“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"