TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija siekia prieštaringų permainų

2010 09 13 0:00
Ankaroje balsuoja Turkijos prezidento žmona Hayrunnisa Gul.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nepakeitusi Konstitucijos Turkija negali tikėtis tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Dėl to šioje musulmoniškoje šalyje vyko referendumas.

Vyriausybė nori įvesti 26 Turkijos Konstitucijos, kariškių priimtos 1982 metais, pataisas, kurių daugelį remia ES. Nuo 2002-ųjų valdanti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) tvirtina, kad pataisų paketas priartins Turkijos demokratiją prie ES, į kurią šalis siekia įstoti, normų. Oponentai teigia, kad valdančioji partija, kurios šaknys - politiniame islame, pavojingai siekia kontroliuoti teisės sistemą ir valdyti autoritariškai. Dėl šių prieštaravimų Konstitucijos pataisos sukėlė Turkijoje audringus ginčus. Visuomenės apklausos rodo, kad "taip" ir "ne" stovyklų varžybos bus labai atkaklios, o pergalė bus pasiekta nedidele persvara.

Pataisų paketo, kurį gegužę parlamente prastūmė AKP, pagrindine dalimi siekiama restruktūrizuoti Turkijos teismų sistemos - sekuliarizmo bastiono, labai nesutariančio su dabartine vyriausybe, - aukštesniuosius ešelonus. Pataisomis taip pat būtų apribotos kadaise neliečiamųjų statusą turėjusių kariškių teisės, nors jie ir dabar priversti laikytis gerokai kukliau vykstant didžiulio masto tyrimams dėl įtariamų planų diskredituoti ir nuversti AKP. Dėl šių tyrimų teismuose jau atsidūrė dešimtys kariškių.

Opozicija teigia, kad AKP, vis dažniau kritikuojama dėl demokratijos klausimų, sumanė pataisas siekdama prastumti savo žmones į svarbiausius teismų sistemos postus, kontroliuoti teismus ir susilpninti patikrinimų bei pusiausvyros palaikymo sistemą.

Rinkėjų pritarimas Konstitucijos pataisoms būtų didelė paspirtis AKP prieš kitais metais numatytus visuotinius rinkimus, per kuriuos ji sieks trečios iš eilės kadencijos.

Balsuoti referendume galėjo maždaug 50 mln. turkų. Balsavimas vyko per 30-ąsias 1980 metų karinio perversmo, po kurio atsirado dabartinė, dėl despotiškos dvasios kritikuojama Konstitucija, metines.

Prieš šį referendumą ES užsienio reikalų ministrai susitiko aptarti santykių su Turkija, nes ji tampa svarbia žaidėja pasaulinėje arenoje, nors jos derybos dėl narystės ES visiškai prislopo. Derybos dėl Turkijos priėmimo į 27 valstybių Bendriją prasidėjo 2005 metais, bet beveik nepasistūmėjo į priekį. Turkijos narystei atvirai prieštarauja Prancūzija ir Vokietija. Tačiau ES labai nori dirbti su Turkija tokiais klausimais, kaip Artimųjų Rytų taikos procesas. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas Turkiją pavadino "viena iš penkių pagrindinių šiandienos pasaulio valstybių, kalbant apie užsienio politiką".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"