TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija susiskaldžiusi kaip niekada anksčiau

2015 10 29 6:00
Po teroristų išpuolių, užuot susitelkę, turkai ėmė kaltinti vieni kitus, vyriausybę ir opoziciją. AFP/Scanpix nuotrauka

Teroristų atakos Ankaroje dar paaštrino politinį susiskaldymą Turkijoje. Prieš sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kursto savo rėmėjų priešiškumą prokurdiškam HDP aljansui, o valstybės vadovo priešininkai kaltina jį rezgant sąmokslą su teroristais.

Spalio 10 dieną Turkijos sostinėje per taikią demonstraciją detonuotos dvi bombos. Žuvo daugiau nei šimtas žmonių, yra dar keli šimtai sužeistųjų. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavusi teroro ataka šių laikų Turkijos istorijoje. Šalyje ji sukėlė tikrą šoką. Tačiau po keleto gedulo dienų išgąstį pakeitė pyktis. Daugybė kritiškai vyriausybę vertinančių turkų klausia, kaip valstybė, turinti tokią galingą žvalgybos tarnybą, nesugebėjo užkirsti kelio žudynėms sostinėje, ir kodėl per demonstraciją buvo tiek mažai policininkų.

Kurdų ir kairiųjų partijų aljansas HDP birželio mėnesį per parlamento rinkimus užsitikrino 13 proc. rinkėjų paramą. Dėl to prezidento R. T. Erdogano įkurta AKP partija prarado ilgai turėtą absoliučią daugumą parlamente. Nepavykus susitarti dėl koalicinės vyriausybės, prezidentas paskelbė, kad lapkričio 1 dieną vyks nauji rinkimai. Jis tikisi, kad šį kartą jo partijai pavyks atsikovoti absoliučią daugumą ir netrukdomai priimti Konstitucijos pakeitimus, paversiančius Turkiją prezidentine valstybe. Tačiau šis laikotarpis prieš rinkimus buvo vienas tamsiausių Turkijos istorijoje. Ir ne vien dėl teroro atakos sostinėje. Per pastaruosius tris mėnesius šimtai žmonių žuvo per susišaudymus tarp kariuomenės ir kurdų kovotojų iš teroristine grupuote laikomos Kurdistano darbininkų partijos. Daugelyje pietrytinių miestų įvesta komendanto valanda.

Be viso to, turkai dar priglaudžia milijonus pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir kitų neramių šalių. Neseniai Ankaroje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Su prezidentu R. T. Erdoganu jie sutarė, kad Turkija neišleis pabėgėlių, norinčių patekti į Europos Sąjungą (ES), bet suteiks jiems teisę legaliai gyventi savo šalyje, be to, sustiprins kovą su žmonių kontrabanda užsiimančiais nusikaltėlių tinklais. Turkija savo ruožtu taip pat užsitikrino kelias malones, kurių R. T. Erdoganas siekė metų metus, visų pirma turkams bus lengviau gauti vizą į Šengeno zonos šalis ES.

Tikrosios aukos

Teroristų atakos kituose miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje ar Niujorke, bent kuriam laikui suvienijo žmones. Tačiau spalio 10 dienos išpuoliai Ankaroje Turkiją tik supriešino. Vyriausybė ir opozicija ilgai nelaukdamos dėl šios atakos ėmė kaltinti viena kitą. Po išpuolių įvairiuose Turkijos miestuose vyko gedulo ir protesto eitynės. Profsąjungos organizavo streikus, studentai boikotavo paskaitas.

O prezidento reakcija tik dar labiau pakurstė nesutarimus, užuot nuraminusi ir sutaikiusi žmones. R. T. Erdoganas visiškai dingo iš viešumos trims dienoms. Valstybinei žiniasklaidai buvo nurodyta susilaikyti nuo atakos vaizdų transliacijų, ir nė vienas vyriausybės narys nedalyvavo žuvusiųjų laidotuvėse. Ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu paskelbė, kad atakas greičiausiai įvykdė „Islamo valstybės“ kovotojai drauge su kurdų kovotojais, nors šios dvi grupės Sirijoje kariauja viena su kita. Prieš kelias savaites premjeras pareiškė, kad išpuolio organizatoriai siekė, jog AKP rinkimuose negautų absoliučios daugumos. „Mes esame tikrosios aukos“, – sakė jis.

Tuo tarpu policijos tyrėjai nustatė, kad išpuolį įvykdė IS atšaka, veikianti prie sienos su Sirija. Viename šio pasienio mieste liepos mėnesį taip pat įvykdyta ataka. Tuomet žuvo 34 žmonės. Vienas iš dviejų Ankaros savižudžių sprogdintojų buvo brolis teroristo, susisprogdinusio liepos mėnesį.

R. T. Erdoganas labai norėtų, kad AKP vėl valdytų šalį viena pati, tačiau labai tikėtina, jog Turkijos vyriausybę formuos koalicija. Tiesa, šalies Konstitucija nenumato jokių kliūčių rinkimų procesą tęsti be galo. Tai yra jeigu ir po sekmadienio balsavimo nepavyks suformuoti koalicijos, prezidentas vėl gali skelbti pirmalaikius rinkimus.

Didysis reformatorius

R. T. Erdoganas prie Turkijos valdžios vairo praleido 13 metų ir šiandien neabejotinai yra galingiausias žmogus šalyje. Po sekmadienio rinkimų jam šia galia gali tekti dalytis. Beveik dešimtmetį nuo atėjimo į valdžią R. T. Erdoganą liaupsino kaip reformistą daugelis šalių, taip pat ES ir plačioji Vakarų tarptautinė bendruomenė. Jis buvo giriamas už tai, kad užtikrino Turkijai ES kandidatės statusą ir pakėlė ekonomiką. R. T. Erdoganas taip pat sulaukė pagyrų už tai, kad leido įkurti valstybinį kurdų televizijos kanalą ir kurdų kalbos mokyklas.

Tačiau per pastaruosius ketverius metus viskas pasikeitė. Demokratijos Turkijoje ėmė mažėti, R. T. Erdoganas siekė vis daugiau galių ir ėmė vis labiau riboti pilietines gyventojų teises. Vienas buvęs jo partijos narys sakė, kad jeigu R. T. Erdoganas prieš ketverius metus būtų pasitraukęs iš vyriausybės vadovo posto ir paskelbęs, jog sieks tapti prezidentu, žmonės jam statytų paminklus. Deja, dabar jis negrįžtamai susigadino politinę reputaciją. Nepaisant kritikos užsienyje ir pamažu stiprėjančios opozicijos, pačioje Turkijoje jis ir jo partija vis dar džiaugiasi stipria gyventojų parama. Neabejojama, kad sekmadienį rinkimus laimės AKP, tačiau iki absoliučios daugumos jiems vėl gali pritrūkti balsų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"