TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija tikisi bevizio režimo

2012 06 20 5:29

Nusivylę Europa turkai į ją spjauna, tačiau vizų panaikinimas galėtų atgaivinti atšalusius santykius.

Ketvirtadienį (birželio 21 dieną) Turkija žada paskelbti 80 mln. savo piliečių, kad jau po kelerių metų jie galės laisvai keliauti į Europos Sąjungą (ES) be vizų. Vyriausybė tikisi, kad šis techninis žingsnis pagaliau bus žengtas ir pralaužta ilgus metus trunkanti aklavietė.

Praeityje ES reikalavo, kad Turkija pirmiau pasirašytų readmisijos sutartį dėl nelegalių migrantų, o Turkija atsikirsdavo, kad tai ES turi žengti pirmąjį žingsnį. Tačiau šiandien ES ambasadoriai turi įpareigoti Europos Komisiją parengti veiksmų planą Turkijos reformoms dėl pasų ir sienų kontrolės. Vos tik šis veiksmų planas bus patvirtintas, Turkija pasirašys readmisijos sutartį. Kai šalis 2014 arba 2015 metais įgyvendins reikalaujamas reformas, vizų režimas bus panaikintas.

Šaltiniai Briuselyje nurodė, kad abejonių tebeturi Austrija, Kipras ir Prancūzija, bet šios šalys spaudžiamos pasiduoti. Šiuo metu ES pirmininkaujančios Danijos atstovas sakė, kad dar per drąsu būti tikriems, bet tikimasi, jog Turkijai vis dėlto bus atvertas bevizis kelias į ES.

"Norime parodyti, kad Europa vis dar rūpi Turkijai", - savo ruožtu sakė Turkijos ambasadorius ES Selimas Yenelis. Anot jo, eilės prie ES konsulatų vizoms gauti ir dvejus metus įstrigusios narystės derybos "apnuodijo santykius". "Niekam neberūpi, ką sako ES... Tik labai mažai žmonių dar tiki, kad Turkija kada nors bus priimta. Žmonės mano, kad jei jie nenori mūsų, kodėl mes turime norėti jų", - teigė ambasadorius.

Be to, turint galvoje, kad nuo liepos pusmečiui pirmininkavimą ES perima Kipras, nėra ko nė tikėtis narystės derybų atnaujinimo. Tačiau nuo 2013-ųjų, kai pirmininkaus Airija, Ankara tikisi pradėti derybas bent jau dėl trijų punktų: ekonomikos politikos, institucijų ir verslo. Pasak S.Yenelio, ankstesnis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy blokavo šias derybas dėl neįvardytų asmeninių priežasčių ir noro įsiteikti dešiniesiems rinkėjams. Tačiau po rinkimų, per kuriuos prancūzai suteikė mandatą Francois Hollande'ui, esama ženklų, jog blokada bus nutraukta.

Ambasadorius neturėjo gerų žodžių Kiprui. Jo manymu, tai, kad Nikosija skolinasi dar daugiau pinigų iš Maskvos, kenkia ES vertybėms. "Saloje išplauta daug Rusijos verslininkų nelegaliai uždirbtų pinigų. Kai kurie laivai atplaukė į Kiprą, o paskui į Siriją nepatikrinti. Mus stebina, kaip atlaidžiai į tai žiūri ES. Tai neįtikima", - pridūrė S.Yenelis, turėdamas galvoje Rusijos ginklų siuntas Sirijai laivais, kurie pasipildo degalų Kipre ir nepaiso ES taikomų sankcijų.

"EUobserver", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"