TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkija vėl grąžins ambasadorių prie Šventojo Sosto

2016 02 09 9:30
AFP/Scanpix nuotrauka

Vasario 4 dieną Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į savo darbo vietą grįš ambasadorius prie Šventojo Sosto Mehmetas Pacaci, kuris buvo atšauktas 2015 metų balandžio mėnesį, protestuojant prieš popiežiaus Pranciškaus žodžius apie tai, jog 20 amžiaus pradžioje armėnai iškentė „pirmąjį genocidą“. 

Šiuos žodžius Pranciškus ištarė kartu su armėnų katalikų ir ortodoksų ganytojais maldoje minėdamas didžiąją armėnų tautos dramą praėjusio amžiaus pradžioje. Osmanų imperijos įpėdinė Turkija pripažįsta, kad tūkstančiai armėnų – bet ne vien – krikščionių žuvo, tačiau griežtai neigia, kad tai buvusios genocidinio pobūdžio žudynės. Pasak jos, šios mirtys, kaip ir daugybės musulmonų, yra bendra karo pasekmė.

Mehmetas Pacaci

Diplomatiniam atšilimui progą suteikė vasario 3 dieną popiežiui pristatyta istorinio pobūdžio knyga apie popiežiaus laivyno dalyvavimą antrajame Dardanelų mūšyje 1657 metais, remiantis Vatikano apaštalinės bibliotekos archyvais.

Ta proga paskelbtame Šventojo Sosto komunikate kalbama apie istorinių tyrimų pasitarnavimą tiesai, kurios pripažinimas gali būti skausmingas, bet taip pat gydantis; gerai įvertintas ir Turkijos „atnaujintas įsipareigojimas“ padaryti prieinamais savo archyvus istorikams, siekiant geriau suprasti istorinius įvykius ir kančias, iškęstas nepriklausomai nuo religinės ar etninės priklausomybės, įvairiuose karuose ir konfliktuose, tarp kurių ir 1915 metų įvykiuose.

Komunikate primenamas ir smerkiamas Turkijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Taha Carim nužudymas Romoje 1977 metais, nuo „teroristinės grupuotės“ rankos. Tuometinė žiniasklaida rašė, kad už šį išpuolį atsakomybę prisiėmė viena armėnų organizacija, 1975 metais jau nužudžiusi Turkijos ambasadorius Austrijoje ir Prancūzijoje, pasivadinusi „Keršytojais už armėnų genocidą“, vėlesniais metasi surengusi daug teroristinių aktų.

Šventojo Sosto komunikate pasmerkiamas „bet koks“ teroro aktas ir ypač Dievo vardu vykdomi teroro aktai, kviečiant religijas kartu pasakyti tvirtą „ne“ tokiai prievartai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"