TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Turkijai, kaip ir kitoms valstybėms kandidatėms, paliekama viltis ateityje prisijungti prie valstybių narių rato

Apžvalgininkė Šarūnė Kubiliūtė

Ar tikrai Turkijai pavyks tapti viena iš Europos Sąjungos narių? - tokį klausimą tikriausiai sau užduoda ne tik turkai, bet ir dabartiniai ES piliečiai. Tačiau jau šiandien aišku, kad atsakymo į jį reikės laukti ne vienus metus. Nors Turkijai praėjusį pirmadienį pavyko žengti pirmąjį žingsnį narystės Europos Sąjungoje link, akivaizdu, kad nelengvai pasiektas 25 valstybių narių sutarimas dėl Kipro klausimo ateityje vėl gali pakišti koją tolimesnėms deryboms.

Savo norą tapti Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) nare Turkija išreiškė dar 1959-aisiais. Po ketverių metų buvo EEB su Turkija pasirašė asociacijos sutartį, bet visateisės narystės pasiekti nepavyko iki šiol. Tam trukdo ne tik Turkijos pripažinimo nesulaukiantis Kipras. Atskirų šalių parlamentarai, išsakydami savo asmenines nuomones, taip pat teigia netikintys, kad per artimiausią dešimtmetį didžiausiai musulmoniškai pietrytinei Europos šaliai pavyks prisijungti prie Europos Sąjungos. Pirmiausia dėl tos pačios religijos. Juk įstojus į ES Turkijai, Europai tektų persvarstyti krikščioniškųjų vertybių vyravimo klausimą. Be to, sunku patikėti, kad siekiant narystės Ankarai pavyks įgyvendinti dokumentuose užfiksuotus privalomus dalykus - permainas žmogaus teisių, lyčių lygių galimybių, moterų teisių ir vaikų apsaugos srityse. Omenyje turimi ne šalies didmiesčiai, bet atokesnės Turkijos vietovės, kur šios problemos ypač ryškios. Verta paminėti ir tai, kad Turkija nėra linkusi kalbėti ir apie šalyje gyvenančių kurdų problemą ar 1915-1923 metais vykusį armėnų tautos genocidą. Tai tik keletas esminių pastebėjimų, į ką Ankarai teks atkreipti didelį dėmesį žengiant narystės ES link.

Mokslo ir tyrimų skyrius, kurį Turkijai pavyko suderinti su ES, yra vienas lengviausių derybinių skyrių iš 35. Tačiau kiti derybiniai skyriai gali būti kur kas sunkiau suderinami, žinant priešišką Kipro nusiteikimą ir turimą veto teisę.

Kita vertus, keičiasi ir pačių turkų nuostatos bei viešoji nuomonė. Nors diplomatai džiaugiasi kiekvienu pasiektu susitarimu su Europos Sąjunga, bet atsiradus naujoms kliūtims vis dažniau pasigirsta replikų, kad Turkijai gerai gyventi ir be ES.

Jeigu kalbame apie Europos poziciją šiuo klausimu, svarbu įsisąmoninti, kad ES būtinos permainos, siekiant užtikrinti stabilų, tvirtą ir saugų regioną. O Turkijos narystė Bendrijoje galėtų tapti pavyzdžiu kitoms Rytų regiono šalims bei virsti nelyginant atsvara tarp musulmoniško ir krikščioniško pasaulio. Tačiau nepaisant gražių tikslų Europos Sąjunga pirmiausia turi pati nutarti, ar siekti išspręsti vidinius klausimus, norint efektyviai administruoti visas 25 valstybes nares, ar toliau plėstis ir rizikuoti pasiklysti biurokratinės valdžios labirintuose. Bet neatsižvelgiant į priimamą sprendimą, Turkijai, kaip ir kitoms valstybėms kandidatėms, paliekama viltis ateityje prisijungti prie valstybių narių rato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"