TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkijos "sultonas" žada naują erą

2014 08 12 6:00
Pasveikinti išrinktojo prezidento susirinko tūkstančiai žmonių. SIPA/Scanpix nuotraukos

Turkijos prezidento rinkimus, vykusius sekmadienį, jau per pirmąjį turą laimėjo šalies ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Išrinktasis prezidentas žada naują erą Turkijos gyvenime, o kritikai perspėja apie autoritarinio režimo grėsmę.

Naujasis valstybės vadovas sakydamas pergalės kalbą tvirtino, kad pertvarkys šalies politinę sistemą, pakeis Konstituciją ir suteiks prezidentui, kuris dabar atlieka formalų vaidmenį, daugiau vykdomųjų galių. R. T. Erdoganas taip pat žadėjo, kad jam valdant visi turkai, nesvarbu, kokios kilmės ar tikėjimo, bus lygiaverčiai šalies piliečiai.

R. T. Erdoganas gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių turkų balsų. Šalies premjero pareigas jis ėjo nuo 2003-iųjų, o dabar turi galimybę dvi kadencijas – iki pat 2024 metų – užimti prezidento postą. Šie rinkimai buvo pirmieji, kai turkai patys rinko šalies prezidentą. Anksčiau jį rinkdavo parlamento nariai.

Analitikai ir ekspertai atkreipia dėmesį į Turkijos visuomenės brandą. Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjas profesorius ir islamo pasaulio ekspertas Egdūnas Račius akcentavo, jog daugiau nei tikėtasi turkų savo balsus atidavė už opozicijos kandidatą. Be to, politologo nuomone, kurdų mažumos atstovo dalyvavimas rinkimuose rodo, kad R. T. Erdogano ir jo partijos valdymo metais Turkija subrendo ir pasiekė aukštesnį demokratijos lygį.

Tarptautinių stebėtojų grupė rimtų pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti rinkimų skaidrumu, neužfiksavo. Tačiau Turkijai buvo rekomenduota atidžiau prižiūrėti kandidatų rinkimų kampanijai skiriamas lėšas. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad trūko aiškumo dėl R. T. Erdogano, kaip kandidato į prezidentus, ir premjero veiklos bei jos finansavimo.

Aiškus susiskaldymas

Kad suteiktų, kaip žadėjo, prezidentui daugiau galių, R. T. Erdoganui teks pakeisti šalies Konstituciją. Tam reikia mažiausiai dviejų trečdalių parlamento narių sutikimo. Šiuo metu jo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) tokios daugumos nesudaro, bet tikisi surinkti daugiau balsų perrinkimus kitais metais.

„Šiandien baigiame vieną erą ir žengiame pirmą žingsnį į naująją, – kreipdamasis į susirinkusius gerbėjus pareiškė R. T. Erdoganas. - Šiandien laimėjo ne tik Recepas Tayyipas Erdoganas, šiandien vėl laimėjo tautos valia! Šiandien vėl laimėjo demokratija!“

R. T. Erdoganas surinko 52 proc. balsų ir gerokai aplenkė savo pagrindinį varžovą, opozicijos kandidatą Ekmeleddiną Ihsanoglu. Šis užsitikrino 38,3 proc. rinkėjų paramą. Trečias kandidatas – kurdas Selahattinas Demirtasas – gavo 9,7 proc. balsų.

E. Ihsanoglu rėmusios Respublikonų liaudies partijos atstovas Halukas Kocas sakė, kad „ne E. Ihsanoglu pralaimėjo rinkimus, o švarios ir garbingos politikos troškimas bei demokratijos paieškos“. Opozicijos kandidatas pats stebėjosi tokiais gerais savo rezultatais. Kampaniją E. Ihsanoglu pradėjo prieš mėnesį, kai Turkijoje dar buvo gana mažai žinomas, tačiau jam pavyko pasiekti kur kas daugiau, nei prognozuota.

R. T. Erdoganą palaiko daug pamaldžių ir konservatyvių rinkėjų, gaunančių vidutines pajamas. Tokių gyventojų gausu centrinėje Turkijoje ir skurdesniuose Stambulo rajonuose, kurie atsigavo jo valdymo metais. Rezultatų analizė pagal regionus rodo aiškų geografinį šalies pasidalijimą. E. Ihsanoglu nugalėjo vakarinėje pakrantėje, kur stiprios sekuliarizmo pozicijos, S. Demirtasas – Turkijos pietryčiuose, kur gyvena kurdai, o R. T. Erdoganas – Juodosios jūros pakrantėje, Stambule ir visoje centrinėje šalies dalyje.

Išrinktojo prezidento šalininkai liaupsina jį kaip naująjį „sultoną“, modernizavusį Turkiją ir grąžinusį žmonėms valdžią, kurią turėjo sekuliarusis bei kariškių elitas. Tuo metu kritikai, daugiausia nereligingi turkai, vadina R. T. Erdoganą autokratu, norinčiu pamažu islamizuoti šalį.

Iš kalėjimo - į politiką

R. T. Erdoganas, kilęs iš nepasiturinčios šeimos, būdamas paauglys gatvėse pardavinėjo duoną ir citrinas. Vėliau baigė verslo administravimo studijas ir net pusiau profesionaliai žaidė futbolą viename Stambulo klube. 1994 metais R. T. Erdoganas tapo Stambulo meru ir ėmėsi spręsti šio didžiulio miesto, turinčio per 15 mln. gyventojų, problemas, tokias kaip automobilių spūstys ir oro tarša.

Kai buvo uždrausta jo religinė partija, R. T. Erdoganas dalyvavo demonstracijose ir buvo trumpam atsidūręs kalėjime už deklamuojamą islamišką eilėraštį, kurį teismas palaikė religinės neapykantos kurstymu. „Mečetės yra mūsų kareivinės, kupolai – mūsų šalmai, minaretai – mūsų durtuvai, o tikintieji – mūsų kariai“, – šiuos žodžius R. T. Erdoganas ne sykį kartojo ir per prezidento rinkimų kampaniją.

2001 metais R. T. Erdoganas ir jo ilgametis sąjungininkas, dabartinis prezidentas Abdullah Gulas drauge įsteigė AKP. Ši partija 2002-aisiais didžiule persvara pasiekė pergalę ir vėliau lengvai laimėdavo visus rinkimus, kuriuose tik dalyvaudavo.

R. T. Erdogano partija įvykdė daugybę reformų, kad priartintų Turkiją prie Europos Sąjungos, bet vėliau kalbos dėl narystės Bendrijoje įstrigo, o premjeras piktai pareiškė, jog Turkija nelauks amžinai. Pastaraisiais metais R. T. Erdoganas sušvelnino suvaržymus dėl moterų šydų nešiojimo, apribojo alkoholio prekybą ir stengėsi uždrausti mišrius merginų ir vaikinų bendrabučius valstybiniuose universitetuose. Šiuos žingsnius jo kritikai vadino darbotvarkės islamizuoti griežtai pasaulietinę visuomenę dalimi.

Rinkimai vyko sklandžiai

Prezidento rinkimų Turkijoje stebėjimo komisijai vadovavo ir Lietuvos parlamentarė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ji žiniasklaidai sakė, kad tarptautinių stebėtojų grupė balsavimo skaidrumu neabejoja. Tačiau, Seimo narės teigimu, komisija turėjo priekaištų dėl viešųjų išteklių naudojimo prieš rinkimų kampaniją. Tarptautiniai stebėtojai nusprendė, kad per kampaniją piktnaudžiauta viešaisiais ištekliais ir nebuvo aiškiai atskirta premjero ir kandidato į prezidentus veikla bei jų finansavimas.

„Pagrindinis kandidatas, kuris startavo iš premjero pozicijų, turėjo visapusišką pranašumą. Net plika akimi tai buvo matyti - dominavo jo politinė reklama gatvėse ir žiniasklaidoje. Todėl ilgalaikiai stebėtojai sulaukė iš opozicijos labai daug pastabų: „Na matote, kokia šališka spauda, kiek daug ji dėmesio skiria pagrindiniam kandidatui ir kiek mažai - kitiems kandidatams.“ Apie finansus galima pasakyti tą patį“, - dėstė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Kita vertus, rinkimų rezultatai parodė, jog opozicija šalyje, anot politikės, yra gana stipri. Ji taip pat minėjo, kad didelių pažeidimų balsavimo dieną neužfiksuota. Rinkimų komisijos dirbo sklandžiai, stebėtojams nekilo abejonių ir dėl balsų skaičiavimo sąžiningumo. „Šiek tiek būta skundų dėl išankstinio balsavimo užsienyje. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos klausė, ar sąžiningai tie balsai buvo pervežami. Kilo nepasitenkinimas, kai Vyriausioji rinkimų komisija leido išspausdinti gerokai daugiau biuletenių, negu reikėjo. Bet tai - atskiros pastabos. Šiaip rinkimų procesas vyko sklandžiai ir gerai“, - teigė parlamentarė.

Pati V. Aleknaitė-Abramikienė tvirtino pasigedusi tiesioginių kandidatų debatų. „Šalis pirmą kartą rinko prezidentą ir turėjo tris kandidatus, kurių ateities vizijos tikrai skirtingos. Reikėjo surengti nors vienus tiesioginius viešus debatus, bet to nepadaryta. Tai būtų suteikę daugiau balanso rinkimų kampanijai“, - kalbėjo ji.

Brandesnė visuomenė

Profesorius E. Račius LŽ sakė, kad didelės staigmenos balsavimo rezultatai nepateikė. Tiek palaikantieji R. T. Erdoganą, tiek jo oponentai dar prieš rinkimus teigė, jog turėtų laimėti dabartinis premjeras. Pergalė prezidento rinkimuose jam buvo prognozuojama jau pirmajame ture. Tiesa, ne tokiu dideliu skirtumu, kokį spėjo kai kurie apžvalgininkai.

E. Račio nuomone, opozicija pasirodė labai gerai. Jos bendras kandidatas surinko 38 proc. balsų. Tai rodo, kad tam tikru požiūriu Turkijos visuomenė yra labai susiskaldžiusi, fragmentuota, o kandidatų jėgos - apylygės. Įdomu tai, jog R. T. Erdogano partija tarp turkų daug populiaresnė už išrinktąjį prezidentą kaip asmenį. Neseniai vykusiuose municipaliteto rinkimuose AKP pasirodė kur kas geriau nei asmeniškai pats premjeras.

Dar vienas įdomus faktas, kaip atkreipė dėmesį prof. E. Račius, kad vienas iš trijų prezidento rinkimų kandidatų buvo kurdas. "Jau kelis dešimtmečius sekame kurdų mažumos padėtį Turkijoje. Kad atsirado toks kandidatas, yra didelis istorinis įvykis", - pabrėžė E. Račius. Pasak politologo, tai rodo, jog AKP ir jos lyderio valdymo metais šalis tapo daug brandesnė ir demokratiškesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"