TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkmėnistanas: po valdovo mirties bus rinkimai

2006 12 27 0:00
Palaidojus prezidentą Saparmuradą Nijazovą Turkmėnistane tvyro nežinia, kam atiteks valdžia.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą po du dešimtmečius trukusio autokratiško Saparmurado Nijazovo valdymo savo kandidatą į Turkmėnistano prezidentus kelia ir opozicija

Stauiga miręs Turkmėnistano prezidentas Saparmuratas Nijazovas sekmadienį palaidotas puošniame šeimos mauzoliejuje gimtajame Kipčako mieste, netoli sostinės Ašchabado, greta tėvo, motinos ir 2 brolių.

Prašmatni ir rūpestingai suorganizuota laidotuvių ceremonija vyko griežto saugumo sąlygomis. Šimtai vyrų su didelėmis kailinėmis kepurėmis ir ilgais juodais paltais būriavosi prie mauzoliejaus, viduje vyko gedulinga ceremonija - sovietinio stiliaus ir musulmoniškų apeigų mišinys. Tarp užsienio valstybių vadovų buvo Rusijos premjeras Michailas Fradkovas, Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, Afganistano prezidentas Hamidas Karzai, taip pat JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Richardas Boucheris.

Atrodė, kad gyvenimas Ašchabade visiškai sustojo: jokio transporto eismo, jokių žmonių gatvėse, įvažiavimai į miestą buvo užblokuoti saugumo pajėgų. Vienintelė leista veikla - prekyba gėlėmis ir kai kuriomis maisto prekėmis, tačiau net prie tokių prekybos vietų buvo įrengti milicijos bei juodais civiliais drabužiais vilkėjusių saugumo agentų postai. Gedulas pagal musulmonų papročius tęsis 7 dienas iki gruodžio 30-osios.

Gruodžio 21 dieną miręs Nijazovas nepaliko ne tik įpėdinio, bet ir aiškaus plano, kaip jį pasirinkti. Gyvenimas Turkmėnistane priklausė nuo jo asmeninių įgeidžių. Laikinasis prezidentas Kurbankulis Berdymuchamedovas įsipareigojo 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje išlaikyti tvarką, o antradienį 2 500 narių Liaudies Taryba susirinko į neeilinį posėdį svarstyti, kas užims svarbiausius valstybės postus.

Nuspręsta, kad Turkmėnijos prezidento rinkimai vyks vasario 11 dieną.

Į daugiau kaip 10 kandidatų sąrašą Liaudies Taryba įtraukė ir posėdžiui pirmininkavusį laikinąjį vadovą 49 metų Berdymuchamedovą. Taip pat tarp kandidatų - naftos ir dujų pramonės bei mineralinių išteklių ministro pavaduotojas Išanguly Nuryjevas, turizmo ir sporto ministro pavaduotojas Durdy Durdyjevas.

Turkmėnistano opozicinės organizacijos per susitikimą Kijeve paragino Vakarų ir NVS šalis padėti garantuoti demokratinius prezidento rinkimus. Netrukus opozicija iškėlė ir savo kandidatą į prezidentus - juo išrinktas visuomeninio politinio judėjimo "Tėvynė" lyderis Chudaiberdy Orazovas, kuris dabar yra Švedijoje, bet jau pažadėjo būtinai sugrįžti į Turkmėniją.

Prieš tai Liaudies Taryba pirmą kartą per daug metų priėmė prezidento rinkimų įstatymą ir patvirtino Konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidento įgaliojimai, jei jis negali eiti pareigų, pereina viceprezidentui, o ne parlamento pirmininkui, kaip buvo anksčiau. Liaudies Tarybos nariai balsavo už pataisą, pagal kurią kandidatu į Turkmėnijos prezidentus gali tapti pilietis, surinkęs trečdalį Liaudies Tarybos balsų.

Į tiesiogiai televizijos transliuotą posėdį atvykęs gynybos ministras Agageldy Mamedgeldyjevas buvo išrinktas į Liaudies Tarybos prezidiumą. Anksčiau opozicija buvo pranešusi, kad jis areštuotas, taip pat ir dar apie 140 pareigūnų, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta. Mamedgeldyjevas laikytas vienu tikimiausių kandidatų į parlamento pirmininko pareigas, kurias iki pastarojo laiko ėjo Ovezgeldy Atajevas. Jam gruodžio 22-ąją, kitą dieną po Nijazovo mirties, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Atajevas buvo atleistas ir suimtas.

Turkmėnistano opozicijos tremtyje vadovai paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ištirti, kiek "Deutsche Bank" yra prisidėjęs prie pinigų, Turkmėnistano uždirbtų iš dujų tiekimo Ukrainai, išplovimo. Įtakingas britų laikraštis "The Financial Times" pranešė, kad bankas turi teisę tvarkyti sąskaitą, kurioje padėta 1,68 mlrd. dolerių (4,42 mlrd. litų). Kai kuriais skaičiavimais, užsienio bankų sąskaitose, kurias asmeniškai kontroliavo Nijazovas, esama iki 3 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. litų). Didžiosios Britanijos žmogaus teisių gynimo organizacija "Global Witness" paragino "Deutsche Bank" paviešinti informaciją apie turkmėnų pinigus, sukauptus prezidento sąskaitose, ir esant reikalui juos įšaldyti, kad nebūtų išgrobstyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"