TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turkų-armėnų futbolo diplomatija

2009 10 15 0:00
Turkai jau prieš rungtynes skandavo prieš armėnus nukreiptus šūkius.
AFP/Scanpix nuotrauka

Turkijos ir Armėnijos prezidentai po neseniai pasiektų susitarimų dėl santykių normalizavimo tęsia pastangas užbaigti šimtmetį trunkantį priešiškumą. Vakar jie drauge stebėjo 2010 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes tarp savo šalių komandų.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas Turkijoje kartu su šios šalies vadovu Abdullah Gulu stebėjo futbolo rungtynes, tęsdamas istorinį dvišalio susitaikymo procesą. Prieš rungtynes abiejų šalių prezidentai trumpai pasikalbėjo ir kartu pavakarieniavo, o iš karto po jų S.Sargsianas išskrido į Armėniją. Savo ruožtu Turkijos prezidentas A.Gulas jau pernai buvo nuvykęs į Jerevaną stebėti rungtynių. Manoma, kad tokia "futbolo diplomatija" padėjo šalims praėjusią savaitę pasirašyti istorinį susitarimą užmegzti diplomatinius ryšius ir tikimasi, kad per du mėnesius bus atidaryta bendra siena.

Futbolo rungtynės - proga abiem šalims pademonstruoti gerą valią. Vis dėlto Turkijos šiaurės vakaruose esančioje Bursoje, kuri laikoma Osmanų imperijos sostine, buvo imtasi papildomų saugumo priemonių būgštaujant dėl galimų turkų nacionalistų, kurie nepritaria susitaikymo procesui, protestų. Policija Bursoje sugriežtino saugumą, o Turkijos valdžia paragino futbolo gerbėjus stadione susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakurstyti nacionalistines aistras. Tačiau aistrų vakar netrūko, nes Armėnijos vienuolikė norėjo atsirevanšuoti už 2008 metų rugsėjį Jerevane patirtą pralaimėjimą rezultatu 2:1, o turkai karštai palaikė savo komandą.

Nors abiejų valstybių vienuolikės jau neturėjo galimybių iškopti į planetos pirmenybes, rungtynės žadėjo ne tik sportinę, bet ir politinę intrigą. Turkijos vyriausybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas iš anksto paragino futbolo aistruolius nepasiduoti jokioms provokacijoms, nes trokštančiųjų pakenkti Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimo procesui yra nemažai.

Jerevano ir Ankaros susitarimams pritaria nemažai abiejų šalių parlamentarų, tačiau jiems griežtai priešinasi nacionalistai.

Vis dėlto jau kitą savaitę Turkijos vyriausybė pažadėjo pateikti susitarimą parlamentui, kad jis tartų paskutinį žodį šiuo klausimu.

Tačiau jau kitą dieną po sutarties pasirašymo R.T.Erdoganas pakartojo reikalavimą, kad Armėnija išvestų savo pajėgas iš Azerbaidžane esančio Kalnų Karabacho, kur daugiausia gyvena etniniai armėnai.

Turkija, demonstruodama solidarumą su savo sąjungininku Azerbaidžanu, uždarė sieną su Armėnija, kai ši šalis 1993 metais įsiveržė į Kalnų Karabachą.

Didelius naftos ir dujų išteklius turintis Azerbaidžanas iš karto sukritikavo Jerevano ir Ankaros pasiektą susitarimą, pareiškęs, kad jis aštrina Kalnų Karabacho konfliktą. Susitarimui taip pat nepritaria įtakinga armėnų diaspora, kuri spaudžia Turkiją pripažinti, kad maždaug 1,5 mln. armėnų išžudymas paskutinėmis Osmanų imperijos gyvavimo dienomis prilygo genocidui. Tačiau Ankara griežtai atmeta genocido pavadinimą ir sako, kad nuo 300 iki 500 tūkst. armėnų ir ne ką mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus. Apie šią opią problemą susitarime tik užsimenama ir raginama sudaryti komisiją jį išanalizuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"