TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turtingiausiai Skandinavijos šaliai teks „atrišti kojinę“

2015 08 13 6:00
Sukurti aukštą gyvenimo lygį Norvegijai padėjo nafta. Scanpix nuotraukos

Naftos kainų kritimas Norvegijai kerta kur kas skaudžiau nei finansų krizė, parklupdžiusi pasaulį, bet beveik nepalietusi šios naftos ir dujų turtingos Skandinavijos šalies. Naftos kainai nusiritus žemiau nei 50 dolerių, Norvegija planuoja panaudoti savo gerovės fondą ekonomikai skatinti ir nedarbui stabdyti.

Šį gerovės fondą Norvegija ir susikrovė kaip tik iš naftos. Kad ir kokios vyriausybės valdė šalį, norvegai nepravalgė ir neiššvaistė pajamų, gaunamų iš naftos ir dujų, o pasidėjo juos juodai dienai.

Po 2008 metų pasaulinės finansų krizės naftos kainos nusmuko iki žemiausio lygio, drauge Norvegija patiria didžiausią nuo 2000 metų investicijų į naftos pramonę sumažėjimą. Naftos bendrovės jau panaikino daugiau kaip 20 tūkst. darbo vietų. Nedarbas šalyje didžiausias per 11 metų ir siekia 4,3 procento. Toks skaičius atrodo net juokingai mažas, palyginti su 25 proc. nedarbu Graikijoje bei kiek menkesniu Ispanijoje, ir yra daug mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių. Tačiau ekonomikos pertvarkai ir krizės požymiams sušvelninti Norvegijos ministrės pirmininkės Ernos Solberg vyriausybė rengia kitų metų biudžetą, kuriame numatoma panaudoti pinigus ir iš šio fondo. Vyriausybės priemonės bus nukreiptos naujoms darbo vietoms kurti ir konkurencingumui didinti. Vyriausybė planuoja ir mokesčių reformą, kad šalis taptų patrauklesnė investuotojams.

E. Solberg konservatorių vadovaujamos vyriausybės, dirbančios antrus metus, manymu, Norvegijoje susiklosčiusi padėtis „nėra krizė“, tačiau ekonomikos lėtėjimas grasina sunaikinti daugiau darbo vietų, nei buvo prarasta per finansų krizę, o valstybės išlaidos gali viršyti iš naftos gaunamas pajamas.

Ekonomikai padėjo susilpnėjusi Norvegijos krona, kurios vertė euro atžvilgiu per metus sumažėjo 9 procentais. Tai pagelbėjo turizmo sektoriui ir vietos eksportuotojams, bet, kaip sakė premjerė, Norvegijai reikia daugiau, kad išsivaduotų iš priklausomybės nuo naftos. Šalis yra didžiausia Vakarų Europoje žalios naftos gavėja, ketvirta turtingiausia valstybė pasaulyje pagal savo bendrajį vidaus produktą kiekvienam gyventojui ir antra pagal turtingumą Europoje po Liuksemburgo.

Visi milijonieriai

Norvegijos valstybinis naftos fondas, anksčiau vadintas nacionaliniu gerovės ir būsimų kartų fondu, kaupiamas jau 25 metus. Naudodamasi juo šalis, kurios maždaug ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto sudaro pajamos iš naftos ir dujų, diversifikuoja ekonomiką, kad išvengtų didelių sukrėtimų energijos šaltiniams pingant. Tik nedidelė dalis pinigų iš naftos ir dujų įtraukiama į biudžetą, tai reglamentuota įstatymu, o kiti investuojami į patikimas akcijas ir valstybines obligacijas, tvirtos valiutos įsigijimą. Taip gautas pelnas keliauja į fondą. Dabar jis siekia jau bemaž 900 mlrd. dolerių. Šiam fondui priklauso 1,3 proc. viso pasaulio listinguotų bendrovių. Prieš kurį laiką fondas išsipūtė iki tokio masto, jog kiekvienam norvegui teko po milijoną kronų, tad visi šalies gyventojai teoriškai tapo milijonieriais.

Dar gegužę Norvegijos centrinis bankas įspėjo, kad naftos kainų kritimas privers panaudoti šio fondo lėšas. 2015 metais karalystė planuoja išimti iš jo rekordinę sumą – 21,8 mlrd. dolerių (maždaug 3 proc. fondo), o kitais metais – dar daugiau. Per pirmą šių metų ketvirtį į fondą pakliuvo kukliausia per 16 pastarųjų metų suma – vos 662,5 tūkst. dolerių.

Bent kelis dešimtmečius šalis neplanavo panaudoti šio fondo, tad neišvengiamai laukia debatai, kodėl tai nutiko anksčiau, nei tikėtasi, galbūt teks keisti įstatymus.

Premjerė Erna Solberg nevadina padėties krize, bet rengia priemones ekonomikos pertvarkai.

Reikia persitvarkyti

Pertvarkyti savo ekonomiką Norvegiją verčia ne tik pinganti nafta, bet ir senkantys ištekliai. Tad šalis jau ne vienus metus rengiasi tokiems laikams, kai nebegalės išgauti tiek daug naftos bei dujų arba tai neapsimokės. Jau dabar gavyba labai brangi, reikalaujanti sudėtingų stočių atšiaurioje jūroje.

Šiemet Norvegijos ekonomika, neįskaitant naftos ir dujų sektoriaus, augs 1,3 proc., kitais metais tikimasi 2 proc. augimo. Tačiau nuo to laiko, kai buvo daromos šios prognozės, žalios naftos kaina smuko beveik 30 proc. – nuo 115 dolerių pernai birželį iki 49 dolerių už barelį šią savaitę.

Keli dalykai lemia tai, kad pigi nafta kelia didesnę grėsmę Norvegijos ekonomikai nei pasaulinis finansų krachas.

1. Norvegija labai priklausoma nuo naftos

Nafta yra pagrindinis Norvegijos ekonomikos augimo variklis, tik dėl jos šalis išvengė skolinimosi per finansų krizę. Tačiau svarbiausiam pramonės sektoriui patiriant problemų, nėra jokios kitos šakos, kuri skatintų augimą.

2. Naftos bumas vis tiek turėjo baigtis

Naftos kaina krinta, kaip ir investicijos į šią pramonę – jų mažėjimas yra didžiausias nuo 2000 metų. Kad susidorotų su pasikeitimu, tokios bendrovės kaip „Statoil ASA“ pradėjo mažinti išlaidas dar gerokai prieš tai, kai ėmė kristi žalios naftos kainos.

3. Teks panaudoti santaupas

Vyriausybei nėra kito pasirinkimo, kaip tik paimti pinigų iš 875 mlrd. dolerių valstybės gerovės fondo. Kitaip šalis turės imtis griežto taupymo tokiu metu, kai finansavimas labiausiai reikalingas.

„Bloomberg„, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"