TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turtingiausias Graikijos kaimas tars „Taip“

2015 07 04 7:15
anavra-zo.gr nuotraukos

Įtampa Graikijoje didėja artėjant sekmadienio referendumui, o paprasti šalies piliečiai vis dar ieško atsakymų sau ir kitiems: už ką jie ir prieš ką. Ir bijo suklysti.

Graikijos aukščiausiasis administracinis teismas penktadienį priėmė nutartį, kuri patvirtina, kad sekmadienį referendumas gali vykti. Politikai bando išburti „Taip“ ir „Ne“ kreditorių pasiūlymams pareikščiančiųjų skaičių ir iki paskutinės minutės agituodami graikus pasisakyti prieš Europos Sąjungos ir tarptautinių kreditorių reikalavimą toliau vykdyti griežtas taupymo priemones mainais į naują finansinės paramos paketą prie bankroto stovinčiai Graikijai.

Nuo mulų iki vėjo jėgainių

Dimitris Tsoukalas pasakojo BBC žurnalistui, kad 1960 metais, kai jis buvo paauglys, mulai buvo vienintelė transporto priemonė jo kaime. Atokus pietryčių Graikijos kalnų Anavros miestelis neturėjo asfaltuotų kelių ir žemdirbystės metodai čia mažai keitėsi bėgant amžiams. Iki arčiausios mokyklos buvo 6 valandos kelio mulais į didelį Graikijos miestą Lamiją, todėl visi vaikai, sulaukę mokyklinio amžiaus, buvo priversti palikti savo gimtinę.

Dabar viskas pasikeitė. Permainos prasidėjo 1990 metais, kai tradiciniai gyvulių augintojai perėjo prie integruotosios ekologiškos gyvulininkystės, įkūrę kelis ūkius, kuriuose iš viso augino per 30 tūkstančių gyvulių – avis, ožkas, jaučius ir kiaules, kurie laisvai ganosi kalnuose. Sertifikatas, suteiktas miestelio skerdyklos ekologijos skyriui, užtikrina atitinkamus tarptautinės kokybės standartus.

Anavrą supa puikus gamtovaizdis.

Anavra yra populiarus ir vienas iš labiausiai klestinčių žemdirbių kaimelių visoje Pietų Europoje - vidutinės namų ūkio pajamos čia siekia 70 tūkstančių eurų per metus. Šiame kaime nėra bedarbių. Jis visiška priešingybė likusiai Graikijai.

Todėl nesunku suprasti, kodėl daugelis šio miestelio gyventojų neslepia, jog sekmadienį referendume tars „Taip“ Europai.

Užtenka pasivaikščioti po Anavrą, apžiūrėti modernią mokyklą, biblioteką, sporto salę, futbolo ir krepšinio aikšteles, daug kavinių, bažnyčią ir netgi muziejų. Keliai asfaltuoti ir daugelis Anavros gyvenotojų važinėja „pick-upais“, o ne asilais ar mulais. Gyventojai taip pat džiaugiasi palydovine televizija ir labai greitu internetu.

Dimitris itin nori pabrėžti tai, kad jaunimas čia pasilieka, – nebėga iš gimtųjų vietų į miestus.

Daugelis šių pasiekimų yra tiesioginis Graikijos narystės Europos Sąjungoje rezultatas.

1990-aisiais, po 35 metų darbo elektros tiekimo įmonėje Atėnuose, Dimitris grįžo į Anavrą, patikėjęs, kad įmanoma reformuoti jos ligotą ir seną ekonomiką.

Tapęs gimtojo miestelio meru jis pirmiausia nukeliavo į Briuselį, kur susitiko su kiekvienu ES pareigūnu, kuris sutiko su juo kalbėtis, ir surinko informaciją apie visas galimas subsidijas kaimo bendruomenėms.

Jis greitai suprato, kad daugelis ES paramos programų skirtos skatinti ekologinį ūkininkavimą, tad norėdamas gauti šią paramą jis skatino Anavros ūkininkus pereiti prie organinio laukų tręšimo ir rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius.

Pasinaudojusi ES subsidija Anavra pastatė vėjo jėgainių parką – pirmąsias 20 turbinų, kurių vėliau dygo vis daugiau,o parduota perteklinė elektros energija atnešė miesteliui dešimtis tūkstančių eurų pajamų kasmet.

Modernaus ūkininkavimo dėka miestelio auginami gyvuliai ir gaminami kokybiški maisto produktai greitai populiarėjo, paklausa ir kainos augo. Panaudodamas ES subsidijas miestelis statė kelius ir arklides, telefono linijas ir parkus. Į Anavrą dirbti ir gyventi atvyko mokytojai, netrukus čia įsikūrė ir gydytojas.

Vėjo jėgainių parkas Anavroje - sėkmingo pasinaudojimo ES subsidija rezultatas.

Išsikerojusios biurokratijos pelkė

„Jeigu Graikija nebūtų buvusi Europos Sąjungos narė, nebūtume galėję tiek visko pasiekti ir įgyvendinti,“- sako Dimitris. Jo nuomone, Europos parama graikų projektams buvo varančioji jėga.

Tačiau, jo manymu, iškerojusi Graikijos biurokratija sužlugdė šalies ateitį, pakirpusi jai sparnus.

Vien dėl to, kad 2011 metais buvęs ministras pirmininkas Georgas Papandreousas prastūmė savivaldybių refomą, kurios metu sustambino savivaldybes, jų skaičių šalyje sumažindamas daugiau nei dvigubai. Po reformos Anavra, atsidūrusi palyginti didelės Almyros savivaldybės globoje, neteko savarankiškumo.

Anavros ekonominis stebuklas, šio miestelio sėkmės istorija liko tik žmonių pasakojimuose, bet pastaraisiais metais sėkmė įstrigo vietos biurokratų kabinetuose. Finansinė parama nebepasiekia miestelio, todėl sustojo sumanytas hidroelektrinės projektas, nepavyko gauti ir paramos biokuro elektrinės statybai.

Galbūt stebina, bet Dimitris pats balsuodamas tars „Ne“, mat jis perskaitė ES bei tarptautinių kreditorių pasiūlymus Graikijai ir baiminasi, jog kreditoriai klysta. „Jeigu Graikijos skolos nebus nurašytos, dėl jų kentės dar dvi ar trys graikų kartos,“ – nervingai sako vyras. Paklaustas, ar jis nebijo, kad jo „Ne“ gali reikšti Graikijos išėjimą iš euro zonos – dėl to perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claudes Junckeris - Dimitris purto galvą: „Tai skirtingi dalykai. Aš niekada nebalsuočiau trauktis iš Europos“.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"