TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Turto mokestis prirėmė graikus prie sienos

2014 02 13 6:00
"Nebeliko kaulų", - skelbia šis šuo, atėjęs su savo šeimininku į protestą prie Graikijos mokesčių inspekcijos Atėnuose prieš būstų varžytines ir didelius mokesčius. AFP/Scanpix nuotrauka

Skolingas valstybei - vadinasi, nusikaltėlis. Taip yra Graikijoje, kur skola valstybei prilyginta kriminaliniam nusikaltimui. Daugelis graikų į skolininkų sąrašą pateko dėl naujo turto mokesčio. Kai kuriems apskritai sunku suprasti, kodėl jie turi tą mokestį mokėti.

George N. nuo savo pajamų sumoka 45 proc. mokesčių ir dar yra skolingas valstybei 200 tūkst. eurų. Tokia suma susidarė už pusės hektaro sklypą, paveldėtą iš senelių. "Mums nieko nebelieka, - sako graikas, nenorintis atskleisti savo pavardės, kad neatkreiptų mokesčių inspektorių dėmesio. - Kadangi jie paima iš mūsų visus pinigus, nebegalime mokėti. Laukiame dienos, kai būsime areštuoti už tai, jog vengiame mokėti mokesčius". O dabar paaiškėjo, kad dar bus konfiskuotas ir šeimos turtas.

Ekonomikos krizės apimtos Graikijos valdžia, bandydama kuo daugiau išspausti iš mokesčių mokėtojų, griebėsi anksčiau niekada nemėgintų priemonių. Vyriausybė naudojasi naujomis galiomis ištuštinti skolininkų banko sąskaitas, o dabar pradėjo konfiskuoti namus ir kitą nuosavybę.

Laikinas mokestis tapo nuolatinis

Kadangi skola valstybei prilyginta kriminaliniam nusikaltimui, visais kitais atžvilgiais įstatymų besilaikantiems piliečiams gresia kalėjimas ir tikimybė netekti turto. George yra vienas iš sparčiai gausėjančios grupės gyventojų, kurie vadina save naujaisiais skurdžiais. Šie žmonės pagal išsilavinimą ir turtą aiškiai priskirtini vidurinei klasei, bet jie neturi tiek įplaukų, kad atsilaikytų prieš laviną mokesčių, kuriuos vyriausybė įvedė nuo 2009 metų, siekdama subalansuoti biudžetą. Tai ir 1-4 proc. papildoma rinkliava nuo pajamų mokesčio, vadinama "solidarumo mokesčiu", ir kasmetinis "profesinis mokestis" tiesiogine tų žodžių prasme už tai, kad turi profesiją, ir smarkiai padidėję benzino bei kitų vartojimo prekių mokesčiai.

Tačiau labiausiai skolų supančiotiems graikams į sąmonę įsirėžė mokestis, sutrumpintai vadinamas "Enfia", kitaip tariant, turto mokestis. Anksčiau jį mokėjo maždaug pusė milijono labai brangaus turto (namų, sklypų) turinčių žmonių. 2011 metų rugpjūtį, kai nedarbas Graikijoje tik didėjo, o pajamos iš pajamų mokesčio mažėjo, socialistų vyriausybė pirmą kartą apmokestino ir visus kitus 5 mln. šalies nekilnojamojo turto savininkų - apie pusę visų gyventojų. Iš pradžių buvo sakoma, kad tai tik laikina priemonė, truksianti dvejus metus, bet praėjusį mėnesį konservatorių koalicija pervadino mokestį (apskritai jis keitė pavadinimą net penkis kartus) ir padarė jį nuolatinį.

Šalies finansų ministras Yannis Stournaras pareiškė, kad iki 2010 metų turto mokesčių į Graikijos biudžetą būdavo surenkama kur kas mažiau nei kitose Europos valstybėse, Graikijos mokesčių sistema iš esmės ignoravo šį pajamų šaltinį. Iš tiesų šalyje taikoma apie 40 su nuosavybe susijusių mokesčių ir rinkliavų: už statybas, nuomą, pardavimą, paveldėjimą, dovanojimą, nelegalių statinių legalizavimą, tačiau dar niekada nebuvo taip, kad graikai privalėtų mokėti vien už tai, jog turi nuosavybės.

Turto mokestis kritikuojamas todėl, kad taikomas neatsižvelgiant į tai, ar nuosavybė generuoja pajamų, ar ne, kaip, pavyzdžiui, nedirbama žemė arba neišnuomotos biurų patalpos. Savininkai skundžiasi, jog įstatymas stumia jų nuosavybę į trečdaliu nuvertėjusią rinką, o valstybė neleidžia atsiskaityti už skolas kad ir viena iš tų nuosavybių - būtinai reikalauja mokėti tik pinigais.

Nėra kaip išsisukti

Šiaip ar taip, turto mokestis yra vienas sėkmingiausių per visą Graikijos istoriją ir jau padėjo surinkti milijardus eurų. Valstybės įplaukas jis padidino nuo 500 mln. iki maždaug 3,5 mlrd. eurų. Graikijos kreditoriai Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas įsitikino, koks tai nepamainomas įrankis mažinant valstybės deficitą.

Tačiau turto konfiskavimas finansiniu požiūriu valstybei yra beprasmis, ir tai pripažįsta finansų ekspertai. Jo vertė tik tokia, kad skolininkui neleidžiama išsisukti. Kitais žodžiais, valstybė per nekilnojamąjį turtą turi realų svertą surinkti mokesčius, nes tokios nuosavybės nei kur paslėpsi, nei perkelsi - ji visada liks įkaitas. Grasinimas konfiskuoti šį turtą yra tik naujausia iš virtinės sugriežtintų priemonių, kurios, pasak finansų ministro, padėjo 200 tūkstančių sumažinti valstybei skolingų mokesčių mokėtojų. "Tai ne bauginimo taktika, bet spaudimas skolingiems žmonėms pakeisti savo prioritetus ir sumokėti skolas", - sakė ministras.

Vis dėlto ne visi sutinka su tokia vyriausybės politika. Kai kas mano, kad nauji mokesčiai ir taip smarkiai apmokestintiems gyventojams įplaukų nepadidins, nes žmonės jau visiškai išsekinti, tad dar labiau vengs mokėti mokesčius.

Vyriausybė truputį atleido gniaužtus - pasiūlė nuolaidų bedarbiams ir labai mažai pajamų turintiems namų ūkiams, o didesnę naštą perkėlė brangesnių kaip 300 tūkst. eurų valdų šeimininkams. Tai šiek tiek palengvino kitų trijų ketvirtadalių turto savininkų dalią. Bet vis tiek "Enfia" suvokiamas kaip didžiausia neteisybė.

Kitas dalykas, kad vyriausybė žino, jog mokesčių mokėtojai turi pinigų - iš nedeklaruotų pajamų. Tad jeigu jau sykį paskelbė šešėlinę ekonomiką oficialiu priešu, niekur negali dingti nuo to, kad iš jos ateina ir dalis mokesčių. Gal dėl to šešėlio graikai vis tebėra gyvi, nors taupymo priemonės juos smaugia. Tik klausimas, ar dar ilgai neišseks žmonių gebėjimas mokėti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"