TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tuštuma viduje

2008 10 11 0:00
G.Busho vaidmenį kuriantis J.Brolinas filme "W." (kairėje). Dešinėje – G.Bushas Baltųjų rūmų Ovaliajame kambaryje (2001 m. spalio 11 d.): "Daug žiūrovų pamėgs jį mūsų filme, bet nekęs to, ką jis daro."
LŽ archyvo nuotraukos

Holivudo režisūros asas Oliveris Stone'as stato savo kebliausią filmą: "W." - vis dar pareigas einančio JAV prezidento George'o W.Busho biografiją. Politinė satyra turi pasirodyti ekranuose dar prieš rinkimus lapkričio mėnesį.

"Žmogau, tai kieta! - sudejuoja Joshas Brolinas, papurto nepritardamas galvą, išpučia cigaretės dūmus, o paskui numeta iki pusės surūkytą į šalį. - Juk tas tipas - dar gyvas." Brolinas užsidega naują cigaretę. Grindys nusėtos nuorūkomis, ir visos jo. "Kas vakarą matau jį per televiziją, - sako Brolinas ir juokiasi: - Jis - mano košmaras."

Jau šešios savaitės aktorius, išgarsėjęs šių metų "Oskarą" laimėjusiu filmu "Šioje šalyje nėra vietos senukams", kas rytą sėdi su kauke ir stebi, kaip jo veidas virsta to žmogaus veidu, kurį kasdien mato, kai atsiverčia laikraštį ar įsijungia žinias. Dar liko nufilmuoti kelias juostos apie JAV prezidentą scenas. Brolinas apžiūrinėja save veidrodyje: ar jam tikrai pavyko įlįsti į to žmogaus kailį?

Šis filmas turi tapti gyvenimo kronika ir politine satyra. Net smulkiausius antrojo plano vaidmenis kuria žymūs aktoriai: Thandie Newton vaidina užsienio reikalų ministrę Condoleezzą Rice, Richardas Dreyfussas - viceprezidentą Dicką Cheney, Scottas Glennas - ankstesnį gynybos ministrą Donaldą Rumsfeldą. Elleną Burstyn išvysime kaip Busho motiną Barbarą, Jamesą Cromwellą - kaip tėvą.

Spalio 14 dieną, likus trims savaitėms iki rinkimų, kurie užbaigs Busho erą, Niujorke vyks filmo premjera. Režisierius Stone'as jau kaupia dokumentinę medžiagą intarpams. Jam tai - greičiausiai sukurtas filmas per visą karjerą. "Tikras drąsos išpuolis, - nusišiepia Stone'as. - Bet ko tik nepadarysi dėl George'o Busho."

Šiandien bus filmuojama baigiamoji scena: 2004 metų balandžio 13-ąją Baltuosiuose rūmuose surengta legendinė spaudos konferencija, per kurią vienas žurnalistas paklausė prezidento, kokia buvo jo didžiausia klaida po rugsėjo 11 dienos. Tada Bushas visai sumišo ir atsakė, kad šį klausimą reikėjo pateikti iš anksto raštu. Ir jo žvilgsnis ėmė klaidžioti po salę.

Bushas daug kartų bandydavo atsakyti, bet nuolat vėl nutraukdavo sakinį, papurtydavo galvą, kelias sekundes nepratardavo nė žodžio, bejėgiškai gestikuliuodavo ir pagaliau pasakydavo, kad jam dabar nieko tinkamo neateina į galvą. Šie vaizdai, tapę kultiniu televizijos filmu, dokumentiškai parodo žmogų, kuris pažvelgia sau į vidų ir nieko neatranda.

Brolinas atmintinai žino šį įrašą. Bushas atrodo bejėgis ir apdujęs. Plokščias TV kameros vaizdas dar labiau sustiprina įspūdį, kad po šio žmogaus paviršiumi nėra jokios gelmės.

Brolinas prieina prie improvizuotos spaudos salės pulto ir atpalaiduoja smakrą. Taip, Bushas - jo priešininkas. Aktorius niekada už jį nebalsavo. Tačiau Bushas jo nesutriuškins. Ne, jis atkurs jį, kiekvienam sakiniui, kiekvienam gestui suteiks gyvybės.

Kamera veikia. "Mano didžiausia klaida?" Brolinas tvirtai įsikimba į pultą - atrodo, žurnalistų akys nukreiptos į jį kaip dvivamzdžiai medžiokliniai šautuvai. Jis įtraukia žiūrovus į dramą žmogaus, kuris pajunta esąs netikėtai užpultas ir nežino, ar slėptis apkasuose, ar pereiti į puolimą. Nemalonų Busho sustingimą Brolinas paverčia jaudinamomis jausmų ir minčių grumtynėmis.

"Ačiū!" - sušunka Stone'as ir linkteli Brolinui. Tas atitraukia rankas nuo pulto, nusišypso ir užsidega cigaretę. Tada išeina iš spaudos salės, atsipalaiduoja ir tyliai kartoja kitos scenos, kito kovos su Bushu raundo replikas.

"Prezidentas gali džiaugtis, kad jį vaidina Joshas, - sako Stone'as, - nes iš tikrųjų Bushas visiškai nepajėgus pripažinti savo klaidų. Jis "įsimūrijęs" savo sąmonėje, kad yra pašauktasis. O Joshas padaro jį žmogišką. Daug žiūrovų pamėgs Bushą mūsų filme." Tada Stone'as nutyla, lyg pats išsigąstų tokios prognozės. Ir skubiai priduria: "Bet žmonės nekęs to, ką jis daro."

"W." yra, matyt, nemaloniausias projektas per visą 62 metų režisieriaus karjerą. Nors Stone'as, sukūręs juostas "JFK - Johnas F.Kennedis" - nusikaltimo vieta Dalasas" (1991 m.) ir "Nixonas" (1995 m.), orientuojasi Baltuosiuose rūmuose beveik taip pat gerai kaip savo namuose. Tačiau šį kartą jis išdrįso ekranizuoti dar dirbančio JAV prezidento gyvenimą.

Stone'ui ir jo prodiuseriui vokiečiui Moritzui Bormanui buvo nelengva išsiversti turint skurdų 27,5 mln. dolerių biudžetą. "Didžiausios studijos, - pasakoja Stone'as, - nenorėjo turėti nieko bendra su tuo filmu."

Kadangi šį darbą daugiausia finansiškai remia Luizianos valstija, Stone'as filmuoja 200 tūkst. gyventojų turinčiame Šreveporte, prie Raudonosios upės. Nuo devintojo dešimtmečio, kai ten išseko nafta, miestas snūduriuoja lyg vangi upė. Jo centrą sudaro kazino, viešbučiai ir groteskiškai per didelės daugiaaukštės mašinų aikštelės.

"Šreveportas - tai Pietų Paryžius", - nusišypso Robas Corddry ir pasiglosto plikę. Filme "W." jis vaidina buvusį Busho atstovą spaudai Arį Fleischerį, todėl gerai žino, kaip pagražinti žodžiais ne itin džiuginančią faktinę padėtį.

Miesto gyventojai sutiko filmavimo komandą maloniai ir paslaugiai. Apylinkės evangelikai, sakoma, net meldėsi už filmą. Tačiau kone

visi aktoriai, vaidinantys juostoje "W.", ir dauguma komandos narių yra Busho priešininkai.

Stone'ui šis filmas - asmeninis reikalas, mat režisierius, kaip ir Bushas, septintąjį dešimtmetį mokėsi Jeilio universitete. Tai, kad Stone'as tada jautė panieką tokiems turčių sūneliams kaip Bushas, kilusiems iš galingų šeimų ir studijavusiems elitiniuose universitetuose, galima pajusti ir šiandien. "Bushas vos įveikė savo studijas, - perrėkdamas oro kondicionieriaus ūžesį sako Stone'as. - Ir toks tampa prezidentu. Nesuvokiama, ar ne?" Stone'as paliko Jeilį ir išvyko į Vietnamą, nes nenorėjo "tapti toks kaip Bushas ir į jį panašūs".

Ar "W." - tam tikras atsiskaitymas? "Ne, ne, - paprieštarauja Stone'as. - Mes parodome Bushą didingą ir kartu žmogišką. Rodome, kaip jis mąsto, valgo, kvėpuoja. Aišku, filmas yra satyra. Tačiau dar antikiniame teatre komedija ir tragedija buvo dvi to paties medalio pusės. Kas atrodo juokinga ir kvaila, dažnai būna liūdna ir graudu. O toks ekstremalus žmogus kaip Bushas tuo pat metu atrodo ir įdomus, linksmas, ir keliantis baimę, gailestį."

"W." revizuoja Busho iškilimą į valdžią, rodo, kaip jis plūsta Vladimirą Putiną ir Gerhardą Schroederį, būna artimiausių patikėtinių apsuptyje. Busho biografai, pavyzdžiui, Jacobas Weisbergas, mano, kad prezidento politinio vystymosi mįslės raktas - santykiai su tėvu. "Bushas vijosi tėvą ir bėgo nuo jo, - aiškina Stone'as. - Norėjo prilygti jam ir kartu padaryti viską geriau. Jis priekaištavo tėvui, kad šis būdamas prezidentas per daug galvojo ir delsė. O pats labai didžiavosi, jog yra iš Teksaso, ir taip atsiribojo nuo tėvo, kuris buvo užaugęs Naujojoje Anglijoje."

Stone'as išdrįsta giliai įsibrauti į Busho vidų. Jis filmuoja sceną, kurioje prezidentas svajoja skristi virš Bagdado ant kilimo. Saddamas Husseinas stovi ant žemės, apsuptas klubais siūbuojančių šokėjų, nukreipia į Bushą kardą ir prakeikia jį.

Saddamą vaidina Sajidas Badrija, nepaprastai mandagus egiptietis. Čiulpdamas 15 cm ilgio dar neuždegtą cigarą jis sėdi priešais ekraną ir kritiškai stebi sceną. "Žinote, - sako aktorius, - aš jokiu būdu nenoriu parodyti Saddamo juokingo. Artimuosiuose Rytuose jis dar tebėra didvyris."

Tėvynėje ir arabiškoje Los Andželo bendruomenėje, kurioje Badrija gyvena, ir taip jau priekaištaujama, kad jis per dažnai vaidina piktadarius. Kai prireikia, Badrija verčia Stone'o asistentui iš arabų į anglų kalbą.

"Bushai, supjaustysiu tave į gabalus! Prisiekiu Dievui, nudobsiu tave dykumoje! - sako Badrija ir vėl sušunka: - Bushas pralaimėtojas!" Asistentas sutrinka: "Bushas pralaimėtojas - tai ne visas sakinys." "Ne, - atsako Badrija, - tai pravardė: kaip Aleksandras Didysis."

Už poros metrų stovi Brolinas ir žiūri interneto tinklalapį, kuriame prezidento veido išraiškos lyginamos su šimpanzės mimika. "Bushas yra aktorius, deja, jis smarkiai pervaidina, - teigia Brolinas, norintis grąžinti prezidentą iš asmeninės parodijos į gyvenimą. - Kuo ilgiau vaidinu Bushą, tuo simpatiškesnis jis man darosi."

Kuo šis žmogus jį labiausiai stebina? Brolinas ilgai galvoja, paskui atsako: "Kad ir kas jis buvo - niekada nepasidavė. Bushas kelis sykius buvo atsidūręs ant žemės, bet kiekvieną kartą vėl atsistojo."

Iš tikrųjų prezidento biografijoje yra daug klasikinio amerikietiško herojaus istorijos elementų: dvidešimties metų įklimpo į alkoholizmą, kaip atgailaujantis nusidėjėlis sugrįžo į griežtą krikščioniškąjį tikėjimą, nuolat kovojo su tėvu, kurio pėdomis žengė, kad galėtų jį pamiršti...

"Bushas buvo nevykėlis, girtuoklis, sulaikytas neblaivus prie vairo, - kalba Stone'as. - Vis dėlto jam pavyko išsikapstyti iš liūno ir su nepaprastai stipria valia prasimušti iki valstybės viršūnės. Tačiau tada prasidėjo trečias jo gyvenimo veiksmas, ir čia kyla klausimas: ar Bushas buvo tam pasirengęs?" Atsakyti į jį, anot Stone'o, turės kiekvienas žiūrovas.

Keturi Busho biografai pavasarį vietos laikraštyje "Holivudo reporteris" perskaitė režisieriaus autoriaus Stanley Weiserio pirminę scenarijaus versiją ir nusprendė, jog filmas pats pateikia atsakymą. "Susidaro įspūdis, kad Baltiesiems rūmams vadovaujama kaip "studentų korporacijai", - rašė Robertas Draperis, knygos "Dead Certain: The Presidency of George Bush" autorius.

"Nenoriu paleisti dešimt milijonų dolerių kainavusios raketos į dešimties dolerių palapinę tik tam, kad įspirčiau kupranugariui į užpakalį", - sako Bushą vaidinantis aktorius Baltųjų rūmų Situacijos kambaryje, ruošdamasis Irako karui. "Mirtis, - aiškina per satelitą prisijungęs gynybos ministras Rumsfeldas, kurį gretimame kambaryje įkūnija Glennas, - turi tendenciją perteikti slegiantį karo vaizdą."

Brolino Bushas vaikšto įniršęs ir keikia "prakeiktą žolę" Schroederį, kuris atsisako karo, kad laimėtų savo rinkimus, o scenos pabaigoje atsisėda prie stalo ir meldžiasi už dalinius. Kamera filmuoja jį iš apačios. Ryški lempa virš Busho suteikia jam aureolę.

Stone'as patenkintas šiuo epizodu, nes jis padaro iš Busho abejotiną šventąjį. Bet ar "W." pasirodys ne per vėlai? Ar Stone'as nebando išspirti Baltųjų rūmų durų, kurios jau seniai plačiai atidarytos Bushui išeiti?

"Jokiu būdu, - prieštarauja ginčytis mėgstantis režisierius. - Bushas visam laikui pakeitė pasaulį. Mes dar ilgai būsime Irake. Jei jis dabar išeis, tai tebus laikinas atsisveikinimas. Jau šiandien sakau: "Welcome back, Mr. Bush." Jis vėl sugrįš."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"