TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

TVF vadovė: Graikijos skolos mokėjimas nebus atidėtas

2015 06 18 19:15
Christine Lagarde.  AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį įspėjo Graikiją, kad jai nebus suteikta papildomo laiko grąžinti 1,6 mlrd. eurų, kuriuos šalis turi pervesti iki mėnesio pabaigos, taip dar labiau padidindama spaudimą Atėnams, euro zonos ministrams ieškant sprendimo Graikijos skolų krizei.

Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė vis dar esanti įsitikinusi, kad susitarimas, galintis išgelbėti Graikiją nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir iškritimo iš euro zonos, yra įmanomas, jeigu Atėnai sutiks padaryti nuolaidų.

Pagrindiniai Europos vertybinių popierių biržų indeksai patraukė žemyn, o euro zonos finansų ministrai neteikia vilčių, kad jų susitikimas Liuksemburge gali padėti išeiti iš aklavietės, kurioje atsidūrė griežto taupymo atsisakanti Graikijos vyriausybė ir jos skolintojai.

„Malonės periodo nebus“, – sakė Ch.Lagarde žurnalistams Liuksemburge, kur vyksta euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas. – Duotas terminas iki birželio 30 dienos – jeigu iki liepos 1 dienos nebus sumokėta, tai sumokėta nebus“.

Prie pabaigos artėja galutinis terminas grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų, ką Atėnai turėtų padaryti šio mėnesio gale, kad gautų paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal galiojančią tarptautinės finansinės pagalbos Graikijai programą. Tačiau nepasiekusi susitarimo su skolintojais Graikija negalės grąžinti skolos TVF.

Anksčiau Graikija laimėjo truputį laiko, sudėdama keturias TVF skolos grąžinimo įmokas į vieną 1,6 mlrd. eurų įmoką, kuri turi būti padaryta iki šio mėnesio pabaigos – ir tapo pirmąją šalimi, po Zambijos, kuri tokia lengvata pasinaudojo devintajame dešimtmetyje.

Skolintojai yra sulaikę paskutinę finansinės pagalbos išmokos dalį, kol Atėnai nepateiks reformų plano, tačiau kairiųjų premjeras Aleksis Cipras atsisako keisti pensijų ir PVM dydį.

A.Merkel, didžiausios Europos galios vadovė, Vokietijos Bundestagui pareiškė liekanti įsitikinusi, kad dar įmanoma pasiekti susitarimą su Graikija dėl žlugdančios skolų krizės.

„Tebesu įsitikinusi, – jeigu bus valia, bus ir išeitis. Jeigu politiniai lyderiai Graikijoje demonstruos šią valią, tuomet susitarimas su trimis institucijomis (Europos Sąjunga, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu) tebėra įmanomas“, – sakė A.Merkel.

„Vokietija toliau stengsis išlaikyti Graikiją euro zonoje“, – pridūrė ji.

Tačiau vilties, kad euro zonos ministrų susitikime bus pasiektas persilaužimas, maža. Greičiausiai ši problema bus sprendžiama paskutinę minutę kitą ketvirtadienį ir penktadienį ES viršūnių susitikime Briuselyje.

„Jei atvirai, aš nededu daug vilties į šiandieną“, – sakė Suomijos finansų ministras Alexas Stubbas.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) trečiadienį pareiškė nesitikįs, kad šiose derybose bus rasta išeitis iš aklavietės ir susitarta dėl pinigų skyrimo mainais į Atėnų įsipareigojimą įgyvendinti reikalaujamas reformas.

ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), prisimindamas ketvirtadienį minimas 200-ąsias Vaterlo mūšio metines, žurnalistams Liuksemburge sakė: „Žinoma, aš nenoriu, kad čia būtų visos Europos „Vaterlo mūšis“ prieš vieną valstybę“.

Graikijos centrinis bankas trečiadienį pirmą kartą perspėjo, kad šalies gali laukti „skausmingas“ pasitraukimas iš vieningos valiutos zonos ir net iš Europos Sąjungos, jeigu Atėnams nepavyks pasiekti susitarimo.

Faktą, kad ES aukščiausia finansų vadovybė taip pat rimtai svarsto galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos (vadinamąjį Grexit scenarijų), patvirtino Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, pareiškęs, kad tokiu atveju „pakistų pinigų sąjungos pobūdis“, bet jos nesužlugdytų.

Pabrėždama tarptautinį susirūpinimą dėl krizės pasekmių, JAV federalinės rezervų sistemos vadovė Janet Yellen perspėjo, kad pasaulinė ekonomika gali patirti žymių „sukrėtimų“, jeigu Graikija ir jos kreditoriai nesusitartų.

Liepą ir rugpjūtį Graikija dar turės įmokėti Europos centriniam bankui 6,7 mlrd. eurų; tad jau esama pranešimų, kad planuojama galima kapitalo kontrolė, jeigu Graikijos finansai išseks.

Išrinktas sausį, žadėdamas nutraukti penkerių metų taupymą pagal pagalbos teikimo programą, A.Cipras trečiadienį perspėjo skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą ir pakenks visai Europai.

Strateginės Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar Europos Sąjungos išvados turi svarios įtakos planavimui Europoje, nuogąstaujant, kad Rusija gali padidinti savo įtaka Europos pietuose, kai Ukrainoje tebesitęsią krizė.

Aliarmo varpai suskambo Europoje ketvirtadienį, kai A.Cipras atvyko į Rusiją dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume ir penktadienį numatytas jo susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"