TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tvirtas žingsnis bankų sąjungos link

2013 10 18 6:00
Europos centrinis bankas prižiūrės daugiau nei 130 euro zonos šalių bankų. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) valstybių finansų ministrai žengė pirmą žingsnį bankų sąjungos sukūrimo link. Jie patvirtino euro zonos bankų bendros priežiūros mechanizmą, kurį vykdys Europos centrinis bankas (ECB). Nors ledai pajudėjo, bankų sąjungos kūrimui gali atsirasti daugybė kliūčių.

Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu, bankų sąjunga - prioritetinis ES projektas. Ji pagerins euro zonos šalių bankų priežiūrą, užtikrins bendrą bankrutavusių finansinių institucijų likvidavimą. „Bankų sąjunga padės išvengti tokios bankų krizės, kokia kilo prieš penkerius metus. Ji garantuos bankų stabilumą euro zonoje“, - sakė J.M.Barroso.

Pirmasis ramstis

Po kelių mėnesių derybų ES valstybių finansų ministrai oficialiai patvirtino bankų sąjungos pirmąjį ramstį. Jie susitarė, kad pinigų politiką prižiūrintis ir euro zonos stabilumą garantuojantis ECB ateityje vykdys euro zonos šalių didžiausių privačių bankų priežiūrą. „Tai svarbus žingsnis, siekiant sukurti teisinį pagrindą, kuris leis ECB reguliuoti bankus“, - Liuksemburge sakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. ECB prižiūrės daugiau nei 130 bankų 18 euro zonos valstybių.

Euro zonos šalių bankų priežiūros ECB bankas imsis ne iš karto. Pirmiausia šių bankų lauks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bei auditas. Perimdamas atsakomybę už bankus ECB nenorėtų prisiimti finansinės rizikos.

Nesutaria, kas mokės

ES finansų ministrams kelia nerimą klausimas: kas gali atsitikti bankams po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis? Jie nesutaria, kas mokės už banko balansuose rastas skyles. Europos Komisijos ekspertai mano, kad kai kurie bankai Ispanijoje, Airijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kipre ir Graikijoje gali juos nemaloniai nustebinti. Po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir audito skyles bankų balansuose vis dėlto teks užkamšyti kažkieno pinigais.

Kai kurie Pietų Europos valstybių finansų ministrai mano, kad ši našta galėtų kristi ant mokesčių mokėtojų pečių. Su tuos nesutinka W.Schaeuble. „Vokietija reikalaus, kad mokesčių mokėtojų pinigais nebūtų užkamšomos skylės bankų balansuose. Jas turėtų padengti bankų savininkai“, - sakė Vokietijos finansų ministras. Jo nuomonei pritaria ir ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. „Sąskaitos turėtų būti apmokamos iš privačių kišenių. Jas turėtų padengti bankų savininkai, akcininkai ir kreditoriai“, - teigė O.Rehnas.

Vis dėlto pastaruoju metu Europos bankai patiria mažiau rizikos negu ekonomikos krizės pradžioje ar jai įpusėjus. „Rizika, kad euro zonoje žlugs bankas, dabar gerokai mažesnė nei prieš dvejus metus. Šiuo metu bankai turi sukaupę daugiau kapitalo“, - per metinį Tarptautinio valiutos fondo susitikimą Vašingtone sakė ECB vadovas Mario Draghi.

Europos stabilumo mechanizmas

Antrasis bankų sąjungos ramstis - bendras bankų pertvarkymo mechanizmas. ES finansų ministrai nesutaria, kas turės prisiimti atsakomybę, jeigu bankai patirs bankrotą ar bus reorganizuoti. Kai kurie jų mano, kad bankams gelbėti galėtų būti naudojamos nacionalinių biudžetų ir Europos gelbėjimo fondų lėšos. Vis dėlto dauguma finansų ministrų sutaria, kad naujų lėšų bankams galėtų suteikti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims gelbėti sukurtas Europos stabilumo mechanizmas (ESM).

Airijos ir Ispanijos finansų ministrai pripažįsta, kad ESM – geriausias būdas gelbėti bankus. Tačiau Vokietijos, kuri į ESM fondą moka didžiausias sumas, finansų ministras mano, kad toks sprendimas nepriimtinas.

Vokietijos pozicijai nepritarianti jos kaimynė Prancūzija teigia, jog tam tikrais atvejais ESM turėtų veikti kaip paskutinė pagalbos bankams priemonė. „Be ESM bankų sąjunga taptų silpnesnė. Silpna bankų sąjunga – ne bankų sąjunga“, - sakė Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovici.

Likvidavimo problema

ES finansų ministrai vis dar ginčijasi dėl trečiojo bankų sąjungos ramsčio – centrinės institucijos, likviduosiančios bankrutavusius bankus, sukūrimo. Kai kurių valstybių atstovai mano, kad šito galėtų imtis Europos Komisija, tačiau W.Schaeuble mano, jog toks sprendimas prieštarautų ES teisei.

Kiti tvirtina, kad tinkamiausia institucija – ECB, tačiau M.Draghi nenori, kad ji vykdytų šią funkciją. „Likvidavimo institucijai reikės savo lėšomis sumokėti bankroto išlaidas. Ji taip pat turės garantuoti, kad taupomieji indėliai ir mažos įmonės būtų apsaugotos. Tai per sunki našta ECB“, - teigė M.Draghi.

ES valstybių finansų ministrai tolesnius žingsnius bankų sąjungos kūrimo link turėtų žengti artimiausioje ateityje. Vis dėlto neaišku, ar jie bus patvirtinti prieš 2014 metų Europos Parlamento rinkimus, ar jam susirinkus.

DW, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"