TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tylieji katalonai kelia balsą

2014 07 30 6:00
Milžiniškos Katalonijos vėliavos buvo išskleistos per demonstracijas prieš Ispanijos monarchiją. Reuters/Scanpix nuotraukos

Geriausias būdas numalšinti Katalonijos nepriklausomybės siekį - federacinė valstybės santvarka. Taip mano naujasis opozicinės Socialistų partijos vadovas. O pačioje Katalonijoje vienos Ispanijos šalininkai vis garsiau ima būgštauti dėl regiono nepriklausomybės padarinių.

„Socialistai pasisako už federacinę Ispaniją ir už tai, kad tokia konstitucinė reforma būtų pateikta balsuoti visiems ispanams“, - pareiškė Pedro Sanchezas, naujasis socialistų vadovas, išrinktas per partijos suvažiavimą sekmadienį.

Katalonijos politiniai lyderiai lapkričio 9-ąją planuoja surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, nors centrinė vyriausybė tvirtina, kad toks plebiscitas būtų neteisėtas. P. Sanchezas pritaria ministrų kabineto pozicijai, kaip ir jo pirmtakas Alfredo Perezas Rubalcaba, atsistatydinęs po Europos Parlamento rinkimų, kurie socialistams buvo prasčiausi per visą partijos gyvavimo istoriją.

Vis daugiau iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, besididžiuojančių atskira kalba ir kultūra, piktinasi jų mokesčių perskirstymu kitoms Ispanijos dalims ir mano, kad regionui būtų geriau gyventi savarankiškai. Nepriklausomybės siekį dar labiau sustiprino penkerius metus trukęs šalies ekonomikos nuosmukis, kurį išprovokavo nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimas 2008-aisiais. Apklausos rodo, kad regiono nepriklausomybei nuo Ispanijos pritaria maždaug pusė jo gyventojų (vyriausybės duomenimis, 45 proc.).

Pastaraisiais mėnesiais taikus judėjimas už savarankiškumą sustiprėjo ir šiauriniame Baskų krašte, kur gyvena apie 2 mln. žmonių. Iš dalies prie to prisidėjo Katalonijoje ir Škotijoje planuojami referendumai dėl nepriklausomybės.

Katalonijos nepriklausomybės priešininkų demonstracija su Katalonijos ir Ispanijos vėliavomis pernai spalį Barselonoje.

Bijo tapti fašistais ir išdavikais

Nors nepriklausomybės šalininkų Katalonijoje per pastaruosius pusantrų metų gerokai padaugėjo, vis dėlto itin reikšminga šio regiono visuomenės dalis tam visiškai nepritaria. Tačiau jos balso niekada negirdėti. Bent jau taip buvo iki šiol. Taip yra todėl, kad nepriklausomybės šalininkai užtvindo gatves ir aikštes, jungiasi į gyvąsias grandines, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus, o tie, kurie nepritaria, ten tiesiog neina. Tačiau ši tyla po truputį aižėja.

Pastaruoju metu, ypač po to, kai Katalonijos premjeras Arturas Masas iš nacionalistinio CiU bloko paskelbė referendumo datą, atsirado kelios asociacijos ir tinklaraščiai. Jų narius, kad ir skirtingų politinių pažiūrų, vienija vienas dalykas - jiems nepriimtinas atsiskyrimas nuo Ispanijos. "El Pais" pakalbino daug tokių katalonų: mokytojų, tarnautojų, teisininkų, menininkų, įmonių vadovų. Šie žmonės nepritaria ir pačiam referendumui, nes mano, kad jis paspendė semantinius spąstus gyventojams, nes pateikiamas kaip "teisė nuspręsti".

Visi kalbintieji tvirtino, jog staigų atsiskyrimo protrūkį lėmė nuolatinis nacionalistinių jėgų darbas, trunkantis jau daugiau kaip 30 metų. Po truputį buvo įsiskverbta į visas gyvenimo sritis, ypač į švietimą ir žiniasklaidą. Šie žmonės kaltino pagrindines Liaudies ir Socialistų partijas, kad jos nesugebėjo deramai apginti Ispanijos idėjos Katalonijoje, tačiau kartu kaltino ir save - juk tiek daug metų tylėjo. O taip elgėsi iš naivumo ir įpročio, daugelis - iš baimės, ką kiti pasakys, kaip tai atsilieps karjerai, kad bus išvadinti fašistais, laikomi blogais katalonais, išdavikais. Paradoksalu, bet spaudimas, kurį jaučia šie žmonės, ir paskatino juos veikti.

"Nacionalizmas priėjo galutinį tašką - atsiskyrimą. Daugelis iki šiol tylėjusių katalonų bijo padarinių", - sakė vienas tokių katalonų. Tačiau ši Katalonijos visuomenės dalis, kitaip nei nacionalistai, pradeda nuo nulio.

"Katalonija ne Ispanija", - skelbia nepriklausomybės šalininkų plakatas.

Niekas neaiškina nepriklausomybės padarinių

Susana Beltrán priklauso balandį įkurtai asociacijai "Societat Civil Catalana". Ji vienija žmones ir grupes, tikinčias "Katalonija, kuri yra pliuralistiškos Ispanijos dalis". "Tai tobula akimirka veikti nacionalistams, nes Ispanija ir Europa apimtos ekonomikos bei valdžios krizės, - tvirtino universiteto tarptautinės teisės dėstytoja. - Gera žūklė drumstuose vandenyse." Ji prisiminė, kad į asociacijos pristatymą pakviesti aktoriai, pasisakantys prieš nepriklausomybę, atsisakė dalyvauti renginyje "iš baimės dėl savo karjeros".

Neseniai atsiradusiuose tinklaraščiuose "Dolce Catalunya" ir "Puerta de Brandemburgo" skelbiamos ne nacionalistinės pažiūros arba smerkiama tai, kas vadinama nepriklausomybininkų melu. "Mums kelia nerimą tie siaubingi dalykai, kurie yra sakomi, nes niekas nepaaiškina nepriklausomybės padarinių, neskatina išsamių debatų", - teigė tinklaraščio "Puerta de Brandemburgo" įkūrėja Sonia Sierra, filologijos mokslų daktarė. Ji nurodė, kad kairieji nepriklausomybininkai iškart apšaukia žmogų fašistu, jei šis pasako prieštaraujančią nuomonę, o tai ypač skaudu ir įžeidu katalonui, kuris yra kairiųjų pažiūrų.

A. Masas kaltinamas pasinaudojęs precedento neturinčiomis 2011 metų demonstracijomis prieš išlaidų mažinimą kovojant su milžinišku Katalonijos biudžeto deficitu. Tuomet jis buvo išties išsigandęs minių, net į savo būstinę turėjo atskristi sraigtasparniu, bet jau kitą dieną rinkėjų pyktį nukreipė kita linkme - į nepriklausomybę. Dabar daugelis stebi tokį reiškinį: 30 metų Katalonijoje gyvenantys ispanai, niekada nesikalbėję tarpusavyje kataloniškai, staiga tapo karštais nepriklausomybės rėmėjais. Kai jų paklausi, kodėl, atsako: nes tuomet viskas bus geriau.

Pernai spalį pirmą kartą tūkstančiai katalonų surengė demonstraciją Barselonos Katalonijos aikštėje už Ispanijos vienybę. Gruodį taip pat tūkstančiai šventė Ispanijos Konstitucijos dieną. Bet šių žmonių mažai palyginti su nepriklausomybės šalininkų miniomis.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"