TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ugnikalnio pelenų kaina

2010 04 21 0:00
Dėl to, kad į Europą neskraido lėktuvai, Kenija kasdien patiria 3 mln. dolerių nuostolių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Džiaugsmingi šūksniai ir audringi plojimai aidėjo nuo Azijos iki Amerikos. Prabėgus penkioms dienoms Europoje po truputį ėmė kilti lėktuvai. Palengvėjimas apėmė ne tik keleivius, bet ir nuostolius skaičiuojančius verslininkus.

Bendrovių vadovams tolimoje Afrikoje atsirado viltis, kad baigiasi nerimo dienos. Kenijos verslininkai netikėjo, jog yra susiję su pasaulio ekonomika, bet per šias penkias dienas tuo įsitikino. Dėl Europos dangų užklojusio pelenų debesies už daugiau kaip 8 tūkst. kilometrų esanti Kenija kasdien prarado mažiausiai po 3 mln. dolerių (8 mln. litų). Prabudęs Islandijos ugnikalnis sutrikdė svarbiausią šalies ūkio šaką - sodininkystę. Į laukus nesirinko rinkėjai, plovėjai neturėjo ką plauti. Laikiniems darbuotojams buvo pasiūlyta eiti namo. Oro uostų šaldymo kamerose savo lemties laukė pūvantys vaisiai, daržovės ir gėlės. Europiečiai taip ir neišvys milijonų rožių, lelijų bei gvazdikų. Morkos, svogūnai, kukurūzų burbuolės nukeliavo į vietinių karvių pilvus.

Kasnakt iš Kenijos išvežama maždaug milijonas tonų šviežių produktų. 82 proc. jų gabenami į Europą, iš jų daugiau kaip trečdalis - tik į Jungtinę Karalystę. Per pastarąsias penkias dienas darbo laukuose neteko 5 tūkst. žmonių, panaši lemtis gresia ir likusiesiems. Kad padėtis stabilizuotųsi, reikėtų ne tik atviro oro kelio į Europą, bet ir dešimties "Boeing 747" skrydžių per naktį tuo keliu.

Pirmadienį kelios tonos daržovių buvo išskraidintos į Ispaniją. Iš jos į šiaurinę Europos dalį produktai vežami sunkvežimiais. Verslininkams jau neberūpi, kad tai kainuoja dvigubai brangiau, jiems daug svarbiau išsaugoti savo, kaip patikimo tiekėjo, reputaciją.

Europiečių pamėgtas Niujorkas taip pat laukia atsinaujinančių skrydžių Senajame žemyne. Blogiausiu atveju į miestą gali neatvykti maždaug 160 tūkst. turistų. Jei taip nutiktų, Niujorkas netektų 250 mln. dolerių (642 mln. litų) pajamų. Jungtiniai Arabų Emyratai tvirtina, kad dėl nepakilusių lėktuvų per šias dienas patyrė 50 mln. dolerių (128 mln. litų) nuostolių.

Europos oro bendrovės ir kelionių organizatoriai taip pat skaičiuoja. Virš Europos pakibę pelenų kamuoliai kainavo žemynui mažiausiai 1,3 mlrd. svarų (5 mlrd. litų). Vien aviacijos pramonės nuostoliai siekia 650 mln. svarų (2,5 mlrd. litų). "British Airways" duomenimis, nuo ketvirtadienio bendrovė neteko 80 mln. svarų (312 mln. litų). Kiekviena delsimo diena jai kainavo nuo 15 mln. iki 20 mln. svarų (58,6-78 mln. litų). Pigių skrydžių bendrovei "easyJet" Islandijos vulkanas pridarė 40 mln. svarų (156 mln. litų) žalos, kasdien - po 5 mln. svarų (20 mln. litų). "Air France" ir olandų KLM viena diena be skrydžių atsieina po 31 mln. svarų (121 mln. litų). Prognozuojama, jog po šios stichijos gali sunkiai atsigauti oro bendrovės, neturėjusios didelių finansinių rezervų.

Didžiausias Europos kelionių organizatorius "TUI Travel", kuriam priklauso kompanijos "Thomson" ir "First Choice", pranešė, kad dangų nukloję pelenai padarė po 6 mln. svarų (23,4 mln. litų) nuostolių kasdien. Užsienyje liko įstrigę apie 100 tūkst. jų klientų, daugiau kaip trečdalis - iš Jungtinės Karalystės. Kompanija turėjo parūpinti turistams gyvenamąją vietą, transportą ir maitinimą.

Škotijos karališkasis bankas suskaičiavo, kad įvairiose pasaulio vietose dėl ugnikalnio įstrigo maždaug 1 proc. Europos darbo jėgos. Tačiau kai kurie iš šių 2 mln. žmonių galėjo dirbti naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Vis dėlto didesnio sukrėtimo Europos ekonomika neturėtų patirti.

Vienas "PricewaterhouseCoopers LLP" vadovų Johnas Hawksworthas teigia, kad Jungtinei Karalystei nelemti pelenai kasdien atsieina 50-100 mln. svarų (195-391 mln. litų). Tačiau net ir tuo atveju, jei salos oro erdvė būtų uždaryta visą savaitę, smarkiai pakenkti šalies ūkiui tai neturėtų, nes nuostoliai siektų tik 0,025-0,05 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šiomis dienomis bene svarbiausiu Europos oro uostu tapo Ispanija, sutikusi priimti daugelį iš užsienio grįžtančių keleivių ir krovinių. Vakar buvo leisti pakilti tik mažesnei daliai lėktuvų, oro erdvė Jungtinėje Karalystėje tebeliko uždaryta. Islandijos ugnikalnis kol kas nenurimsta, o viena tarptautinė pilotų organizacija įspėjo, kad pelenai vis dar kelia pavojų. Tolimuosius skrydžius atnaujino Paryžiaus Charles'o de Gaulle'o oro uostas: pirmasis laineris išskrido į Niujorko Johno F.Kennedy oro uostą. "Pusryčiavome viešbutyje ir išgirdome, kaip kyla lėktuvas. Visi atsistojo ir pradėjo ploti", - pasakojo Bobas Basso iš San Diego. Pirmadienio vakarą Niujorke nutūpė pirmasis orlaivis iš Amsterdamo. "Visi lėktuve šaukė iš džiaugsmo", - pasakojo keleivis Savas Tumaridis iš Kipro. Jis pavėlavo į sesers vestuves JAV, nes nuo ketvirtadienio buvo įstrigęs Nyderlandų sostinėje. Vakar Škotijoje atnaujinta dalis skrydžių, o Šveicarijoje visi lėktuvai skraidė kaip paprastai. Vokietijos oro bendrovei "Lufthansa" leista 50 tolimųjų reisų lėktuvų mažesniame aukštyje parskraidinti apie 15 tūkst. keleivių.

Optimizmą dėl atnaujinamų skrydžių prislopino vakar paskelbtas britų Nacionalinės oro transporto tarnybos pranešimas. Jame sakoma, kad "ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų debesis slenka į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link". Londono oro uostai tebeliko uždaryti dar mažiausiai vienai dienai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"