TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina eina Vakarų kryptimi

2014 10 27 15:45
Karo suniokotose Rytų Ukrainos srityse, kurias kontroliuoja vyriausybė, rinkėjai nebuvo aktyvūs. Reuters/Scanpix nuotraukos

Rinkimų rezultatai Ukrainoje rodo, kad piliečiai tvirtai palaiko prezidentą Petro Porošenką ir provakarietiškus jo sąjungininkus, siekiančius išvesti karo krečiamą Ukrainą iš Rusijos įtakos zonos. Tačiau grąžinti į šalį taiką ir prikelti jos ekonomiką - labai sunkūs uždaviniai. Nuo to, kaip jie bus įgyvendinami, priklausys, ar Ukraina atsistos ant kojų, ar bus ir vėl nutempta murdytis rusiško stiliaus purvyne.

Po sekmadienio rinkimų Ukrainoje balsai dar tebeskaičiuojami, bet gaunami rezultatai rodo, jog pirmauja dvi proeuropietiškos partijos, žadėjusios šaliai radikalias reformas. Į parlamentą pirmą kartą per nepriklausomos Ukrainos istoriją nepateko į Rusiją orientuoti komunistai, taip pat nepateko kraštutiniai dešinieji "Pravyj sektor". O rinkimų laimėtojai yra ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas, gavęs maždaug 21,6 proc. balsų, bei 21,5 proc. balsų surinkęs prezidento P. Porošenkos blokas - jo paties Solidarumo partija ir bokso čempiono Vitalijaus Klyčko "Udar". Vakarų Ukrainoje sudaryta nauja proeuropietiška partija "Samopomich" užima trečią vietą (beveik 11 proc. balsų).

P. Porošenko pareiškė, kad tikisi per 10 dienų sudaryti plačią į Vakarus orientuotų partijų koaliciją reformoms vykdyti.

Šiek tiek daugiau nei pusė parlamento narių buvo išrinkti pagal partijų sąrašus, kiti - tiesiogiai. Tai atvėrė duris į parlamentą kandidatams iš tokių partijų kaip "Pravyj sektor". Dnepropetrovsko regione suskaičiavus pusę balsų pirmauja šios ultradešiniųjų partijos lyderis Dmytro Jarošas, beveik dvigubai lenkiantis artimiausią varžovą.

Oligarchija niekur nedingo

Po šių rinkimų Aukščiausioji Rada yra visai kitokia, nei buvo anksčiau, kai joje dominavo buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, nusprendusiam stiprinti ryšius su Rusija, o ne su Europa, ir taip išprovokavusiam didžiulius protestus ir savo paties žlugimą, lojalūs žmonės. Tačiau jų ir vėl bus Ukrainos parlamente, nes jų Opozicinis blokas, vadovaujamas buvusio energetikos ministro Jurijaus Boiko, surinko net 9,8 proc. balsų ir yra ketvirtoje vietoje. Manoma, kad už šiuos "buvusiuosius" balsavo V. Janukovyčiaus Regionų partijos elektoratas. Nepaisant to, antirusiškos nuotaikos Ukrainoje dar niekada nebuvo tokios stiprios kaip dabar, kai šalis kaunasi su separatistais, kurių dauguma yra permesti iš Rusijos ir jos ginkluojami.

Prezidentas Petro Porošenka gavo stiprų mandatą burti provakarietiškas jėgas ir vykdyti reformas.

Rytų įtikinti nepavyksta

Gerokai nuviliantis yra ir rinkėjų aktyvumas, vos perkopęs 50 proc., tačiau jis labai skirtingas Ukrainos vakaruose ir rytuose. Lvovo regione atėjo balsuoti apie 70 proc. rinkėjų, o Donecko srityse, kurias kontroliuoja Ukrainos vyriausybė, - tik apie 30 procentų. Visoje šalyje balsuoti galėjo maždaug 36 mln. rinkėjų, bet rinkimai nevyko kovą Rusijos aneksuotame Kryme ir rytiniuose Donecko bei Luhansko rajonuose prie Rusijos sienos, kur pabūklų šūviai griaudėja kiekvieną dieną ir jau žuvo daugiau nei 3700 žmonių.

Tai, kad maždaug 3 mln. žmonų, gyvenančių Ukrainos pakraštyje prie Rusijos, negalėjo balsuoti, tikriausiai suteikė pirmenybę provakarietiškoms partijoms. 27 vietos, priklausančios Krymui ir šiems regionams, parlamente lieka laisvos.

Lapkričio 2 dieną separatistai rengia savo balsavimą, ir, reikia pripažinti, jo laukia ir dalyvauti žada nemažai jų šalininkų. Įtikinti Rytų Ukrainos gyventojus, kad ir jų interesai rūpi Kijevui, nepavyksta. Daugeliui jų Ukraina yra svetima šalis, o Rusija - sava. Jie nenori gyventi Ukrainoje ir svajoja tapti Rusijos dalimi, kaip Krymas. Separatistai ir jų šalininkai tikisi, kad po balsavimo lapkričio 2 dieną Donecke ir Luhanske bus sukurta vadinamoji Novorosija.

Taika neateina

Nors Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad rinkimus Ukrainoje laimėjo taikos procesą palaikančios partijos, vargu ar Ukraina greitu laiku regės taiką. Rusija ir toliau priešinasi bet kokiems Ukrainos žingsniams į suartėjimą su Europos Sąjunga, o Vladimiras Putinas vis dar gali daryti poveikį įvykiams remdamas separatistus ir per dujų tiekimą Ukrainai bei Europai.

Kaime prie Kijevo rinkimų komisijos nariai atnešė balsalapius vietos gyventojams.

Ukrainos ekonomikos būklė katastrofiška, ir tai kitas gyvybiškai svarbus klausimas, kurį Ukrainai reikia nedelsiant spręsti. Manoma, kad bendrasis vidaus produktas šiemet trauksis nuo 7 iki 10 procentų. Šalis patiria energetinę krizę, nes Rusija nuo birželio nutraukė dujų tiekimą ir spaudžia sumokėti maždaug 5.6 mlrd. dolerių skolas už pernykščius ir šiuos metus. Maskva ir Kijevas tęsia derybas šiais klausimais, be to, Europos Sąjunga pažadėjo surinkti milijardą dolerių Ukrainos šildymui rusiškomis dujomis.

Visas šias problemas nedelsdama turės spręsti naujoji Ukrainos vyriausybė, kuriai, tikėtina, ir vėl vadovaus A. Jaceniukas. Jis labai aštriai kalba Rusijos atžvilgiu, o Vakaruose vertinamas kaip ryžtingų reformų šalininkas. Laikydamasi susitarimų su Tarptautiniu valiutos fondu, A. Jaceniuko vyriausybė sumažino biudžeto išlaidas ir leido laisvai svyruoti grivinai. Nuo metų pradžios Ukrainos pinigai dolerio atžvilgiu nuvertėjo 40 procentų.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"