TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina griauna komunistinius stabus

2015 08 24 6:00
Pilkas Iljičius vis dar stūkso Slovjanske, kurį kontroliuoja separatistai. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Kai 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Ukraina tapo nepriklausoma valstybė, jai ne itin rūpėjo pašalinti kūjus ir pjautuvus, simbolizuojančius darbininkų rojų. Nors ir su dideliu pavėlavimu, dabar po visą šalį zuja darbininkai, lupdami žemėn sovietinius simbolius.

Nuo pjedestalų lekia Lenino statulos. Raudonos žvaigždės lupamos nuo mozaikų Kijevo metro. Sovietų herojų vardais pavadintų gatvių nebelieka. Rugpjūčio 24-ąją, kai Ukraina švęs Nepriklausomybės dieną, norima, kad šalis ją pasitiktų išsivaliusi nuo komunistinės praeities liekanų.

Tačiau ši skuba vykdant naujus su tuo susijusius įstatymus sulaukia ir kritikos bei nepasitenkinimo. Ukraina – daugialypė valstybė, o jos istorija sudėtinga: tie, kurie vieniems yra herojai, kitiems – valstybės priešai. Sovietinės istorijos pėdsakai gali įžiebti ideologinius debatus kone ant kiekvieno gatvės kampo.

Maskvai ir Rusijos šalininkams Lenino paminklai vis dar brangūs širdžiai.

Paskutinis išnykęs ženklas – juodo granito lentelė, skirta Oleksandrui Anišenkai, Antrojo pasaulinio karo sovietiniam kariui, kurio drąsiems žygdarbiams atminti buvo pavadinta viena nedidelė gatvė sostinėje Kijeve.

Darbininkų brigada nulupo lentą keliais stipriais smūgiais. Gatvė atgavo senąjį pavadinimą – XIX amžiaus vienuolio iš gretimos bažnyčios, o memorialinė lenta iškeliavo į sandėlį, kur dulkės kartu su pjautuvais, kūjais ir kitais komunizmo didvyrių simboliais.

Tačiau net ir lentą lupę darbininkai apimti prieštaringų jausmų. „Mūsų seneliai kovojo, o mes naikiname“, – sakė 58 metų Piotras Karpenka. Jis tą lentą kasdien matydavo eidamas į darbą, sutinka, kad atėjo laikas ją nuimti, bet vis tiek apgailestauja, nes tai buvo atminimas.

Laikas išsivalyti

Charkove griaunami paminklai komunistų lyderiams.

Proceso, vadinamo Ukrainos dekomunizacija, šalininkai įsitikinę, jog Ukraina negalės atsikratyti sovietinės praeities, kol neišsivalys. „Neįmanoma judėti į priekį, kol jie stovi“, – apie praėjusios eros paminklus sako istorikas Volodymyras Viatrovyčius, Ukrainos nacionalinio atminties instituto vadovas. Jis teikė parlamentui įstatymus, reikalaujančius pašalinti iš miestų komunizmo simbolius ir pervardyti gatves. O tai, kas buvo iki šiol, jis lygina su šizofrenija: mokyklose vaikams aiškinama, koks baisus buvo Leninas, o jie kasdien eina jo gatve ir regi jo paminklą.

Nauji Ukrainos įstatymai taip pat pirmą kartą atveria sovietų saugumo archyvus. Be to, šalis nusprendė pereiti prie Vakarų terminologijos ir nuo šiol Antruoju pasauliniu vadina karą, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju tėvynės karu. Ukraina taip pat pripažino, jog karas prasidėjo 1939 metais Vokietijai užpuolus Lenkiją, o ne 1941-aisiais, kai į karą įsitraukė Sovietų Sąjunga. Įstatymu „Dėl XX amžiaus Ukrainos nepriklausomybės kovų dalyvių teisinio statuso ir atminimo pagerbimo“ legitimizuoti ir tie, kurie kovojo su sovietų armija, ši istorijos dalis privalo būti įrašyta į vadovėlius. O tai ypač erzina Rusiją ir jos šalininkus Ukrainoje, nes painioje Ukrainos nacionalinio išsivadavimo istorijoje jie akcentuoja kai kurių judėjimo lyderių ryšius ar simpatijas nacizmui.

Nuvertę Leniną Kijeve, ukrainiečiai užkėlė ant pjedestalo auksinį unitazą, simbolizuojantį nusikalstamo V. Janukovyčiaus režimo prabangą bei korupciją.

Net kai kurie proukrainietiški aktyvistai abejoja, ar tikrai įstatymais reikia nustatyti istorinius požiūrius. Tokią pačią taktiką naudojo Leninas carinių simbolių, paminklų ir gatvių pavadinimų atžvilgiu po 1917 metų revoliucijos. Dar treti sako, kad šalyje yra svarbesnių reikalų – vyksta karas, reikia kelti silpną ekonomiką.

Meilė raudonai vėliavai

Kitaip nei kitos buvusios komunistinės valstybės, greitai atsikračiusios sovietinių simbolių, Ukraina ir Rusija to nepadarė. Ant Kremliaus smailių Maskvoje tebespindi raudonos žvaigždės, o pjautuvų ir kūjų tiek daug, jog sunku rasti ir kvartalą, kur jų nebūtų matyti ant kokio nors fasado.

Baltijos šalys atsikratė sovietinių simbolių, vos atsiskyrusios nuo Sovietų Sąjungos. Kitose Rytų bloko valstybėse, tokiose kaip Lenkija ir Vengrija, taip pat retai pamatysi komunizmą šlovinančių ženklų. Ukrainos dabartinės pastangos padaryti tą patį sulaukia kaltinimų, jog taip mėginama perrašyti istoriją ir ištrinti net patį Ukrainos identitetą. Yra daug ukrainiečių, kurie kalba rusiškai, rusų kalba dominuoja net sostinėje Kijeve. Kai kuriuos šiuolaikinės Ukrainos rajonus su Rusija sieja ilgamečiai ryšiai. Ukraina ilgai svyravo tarp Rusijos ir Vakarų, todėl pasigirsta balsų, jog nesąžininga ištrinti dalį istorijos.

Štai 91 metų Nikolajus Cariovas, Raudonosios armijos veteranas, kurio visa krūtinė nusagstyta sovietiniais medaliais, sako esąs Ukrainos pilietis ir didžiuojasi savo šalimi, bet jam skaudu, kad raudona vėliava, po kuria jis kovėsi, uždrausta.

Lenino paminklai, nugriauti Ukrainoje nuo 2014 metų balandžio 1 dienos – visa šalis nusėta mėlynais taškeliais.

Daug Lenino paminklų griuvo po 2013 metų lapkričio, kai pratrūko protestai prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių ir šis pabėgo į Rusiją. Tas griovimas Ukrainoje turi net savo žodį – Leninopad.

Per patį protestų įkarštį policijai stebint Kijevo centre buvo nugriautas raudono granito Leninas. Ten dalyvavęs aktyvistas Nazarijus Bojarskis įsikišo į kišenę kelias jo nuolaužas. Vieną atidavė Vakarų Ukrainos istorikui, kitą – Baltarusijos aktyvistui, kuriam tai – pasipriešinimo autoritarizmui simbolis. Kitus akmenis jis pasidėjo miegamajame ant lentynėlės.

„Man buvo labai keista, kad šis paminklas vis dar stūkso centrinėje Kijevo sankryžoje, – sakė N. Bojarskis. – Be jo aikštė man patinka daug labiau„.

„The Washington Post“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"