TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina iškėlė sąlygas dėl Rusijos pagalbos

2014 08 12 18:53
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukraina antradienį paskelbė sąlygas, kuriomis 280 krovininių automobilių gabenama Rusijos pagalbos siunta galėtų būti įleista į konflikto draskomą rytinę Ukrainą.

Kijevo pareigūnai pareiškė, kad sustabdys Rusijos koloną pasienyje, bet leis iškrauti krovinį, kuris tada bus atgabentas į Rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus išsinuomotu transportu.

„Mes neleisime, kad (pagalbą) lydėtų Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija arba Rusijos kariai“, - sakė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Valerijus Čalas.

V.Čalas pridūrė, jogt bet koks bandymas atgabenti humanitarinius krovinius į Ukrainą be deramo leidimo bus laikomas šalies puolimu.

Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad ta kolona nebuvo sertifikuota Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK).

„Tas konvojus nėra sertifikuotas konvojus. Jo nesertifikavo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, - sakė jis. - Jokios karinės struktūros neturi teisės lydėti humanitarinės pagalbos konvojų, ypač į kitą valstybę“.

Antradienį iš Pamaskvio pajudėjusi 280 krovininių automobilių kolona į Ukrainą gabena 2 tūkst. tonų „humanitarinių išteklių“, įskaitant medicininę įrangą, kūdikių maistą ir miegmaišius, išvažiavo Ukrainos pasienio link – kitą dieną po to, kai buvo susitarta dėl tarptautinės humanitarinės pagalbos misijos.

Pasak šaltinių, Ukrainos pasienį kolona turėtų pasiekti trečiadienį.

Tai sukėlė nerimą Ukrainai ir Vakarų šalims, kurių lyderiai sako, kad Rusija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip pretekstu pasiųsti savo karius į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas patvirtino, kad kol kas šiai misijai nebuvo pritarta.

Be to, Raudonasis Kryžius, turintis koordinuoti šią operaciją, sakė neturintis jokios informacijos, ką veža tie sunkvežimiai ir kur jie vyksta.

„Mums dar reikia gauti daugiau informacijos, kad galėtume judėti toliau“, - sakė komiteto atstovė Anastasija Isjuk Ženevoje.

Tuo tarpu buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Maskva, Kijevas ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sutarė, jog pagalba turėtų patekti į Luhanską per vyriausybės kontroliuojamą Charkovą.

Pasak jo, Rusijos siunčiamą krovinys bus gabenamas prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) ir lydimas ESBO atstovų.

Tačiau ESBO nurodė, jog derybos dėl jos dalyvavimo pagalbos misijoje tebevyksta.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, kuri vykdo šią misiją, atstovas Aleksandras Drobyševskis sakė, kad jo organizacija „dar nenustatė“, kur sunkvežimiai kirs sieną, ir nurodė, jog gali prireikti kelių dienų, kol jie pasieks Ukrainą.

Ukrainos vyriausybė tvirtino, kad pagalba turi kirsti sieną vyriausybės kontroliuojamoje sienos perėjoje. Mažiausiai 100 km sienos šiuo metu kontroliuoja sukilėliai.

V.Čalas sakė, kad vienas tinkamas perdavimo taškas galėtų būti tarp Rusijos Belgorodo srities ir Ukrainos Charkovo srities, kur nebuvo tokių didelių neramumų kaip toliau pietuose.

Kremliaus poziciją remianti televizija NTV parodė šimtus baltų sunkvežimių viename transporto parke netoli Maskvos ir nurodė, kad jie gabena viską – nuo kūdikių maisto iki miegmaišių.

Reportaže buvo parodytas rusų ortodoksų dvasininkas, prieš sunkvežimiams išvykstant laiminantis juos švęstu vandeniu. Ant kai kurių sunkvežimių buvo raudoni kryžiai.

Tačiau A.Lysenka sakė, kad įtarimų sukėlė kolonos sunkvežimių karinė kilmė. Trumpoje spaudos konferencijoje jis parodė slapta nufilmuotą medžiagą, kurioje, regis, matyti sunkvežimiai, panašūs į baltu brezentu dengtus sunkvežimius, stovinčius vienoje karinėje bazėje Rusijoje.

Viename kadrų buvo matyti uniformuoti kariai, išsirikiavę priešais vieną tų sunkvežimių.

Civiliai gyventojai yra smarkiai paveikti sukilėlių kontroliuojamame Luhanske, kur prieš karą gyveno 420 tūkst. žmonių. Antradienį miesto valdžia paskelbė, kad 250 tūkst. likusių gyventojų 10 dienų neturėjo elektros ar vandens.

„Luhanskas de facto patiria blokadą: miestas toliau naikinamas, o maisto produktų, vaistų ir degalų pristatymas sutrikdytas“, – sakoma miesto tarybos pareiškime.

Didelė Rusijos sienos su Luhansko sritimi dalis yra kontroliuojama separatistų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"