TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina neturi kuo gintis

2015 02 03 6:00
Ukrainos kariai Debalcevėje. AFP/Scanpix nuotraukos

Kovos veiksmams Rytų Ukrainoje įsisukus su nauja jėga, amerikiečiai svarsto galimybę apginkluoti Ukrainą, kad šalis galėtų apsiginti nuo Kremliaus remiamų separatistų ir Rusijos kariuomenės.

Įnirtingos Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų kautynės verda dėl Debalcevės, strategiškai svarbaus geležinkelio mazgo, esančio tarp Donecko ir Luhansko, kur įsitvirtinę separatistai. Debalcevę kontroliuoja Kijevas, bet ten nepaliaujamai griaudi artilerija, separatistai mėgina apsupti Ukrainos pajėgas. Iš miesto bėga gyventojai, kurių iki karo ten buvo 25 tūkstančiai. Ukrainos valdžia teigia, kad civiliai evakuojami vieninteliu keliu, jungiančiu miestą su vyriausybės kontroliuojama teritorija, tačiau jis taip pat apšaudomas, nukentėjo vienas autobusas, sužeisti keli žmonės.

Susikrovę kokią tik gali mantą, gyventojai bėga ne tik autobusais, bet ir privačiais automobiliais. Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas sakė, kad vos išvydę, jog valdžia evakuoja žmones, separatistai paleidžia ugnį. Valdžia nespėja išvežti visų norinčiųjų, tad evakuoti žmones padeda savanorių grupės iš Charkovo ir kitų Ukrainos vietovių. Tų, kurie pasiliko mieste, padėtis dar baisesnė: sviediniai krinta nepaliaujamai, mieste mažiausiai 10 dienų nėra vandens, elektros, šildymo, gyventojai glaudžiasi požeminėse slėptuvėse.

Iš Debalcevės bėga gyventojai.

Ukrainos kariškių atstovai praneša, kad prie Debalcevės nepaliaujamai vyksta mūšiai, bet vyriausybės pajėgos neketina atiduoti paskutinio kelio į miestą. Kijevo teigimu, separatistai surengė daugiau kaip 100 artilerijos, raketų ir tankų atakų vos per vieną parą. Jie apšaudė Ukrainos pajėgas ir Debalcevės gyvenamuosius rajonus. Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas sakė, kad mūšiai verda visame fronto ruože nuo Luhansko iki Mariupolio. Vos per dvi dienas Ukraina neteko mažiausiai 28 karių.

Reikia manyti, kad nuostolių patiria ir separatistai bei Rusija. Ukraina dar rugpjūtį parodė, jog yra pajėgi gana greitai ir nesunkiai įveikti separatistus, jei ne Maskvos pagalba. Vakar vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovas Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad planuoja skelbti visuotinę mobilizaciją ir pašaukti iki 100 tūkst. vyrų, kurie sudarys “tris motorizuotąsias pėstininkų brigadas kontrpuolimui". Jis nepaaiškino, iš kur tie vyrai bus paimti, bet reikia manyti - atvyks iš Rusijos.

Reikia Amerikos pagalbos

Karui įsiliepsnojus, Vašingtonas ir NATO pasisakė už ginklų tiekimą Ukrainos armijai. Prezidento Baracko Obamos administracija svarsto suteikti ir "letalinę pagalbą" Ukrainai prie jau teikiamos vadinamosios neletalinės pagalbos, tokios kaip maistas, medikamentai, naktinio matymo prietaisai, neperšaunamos liemenės arba radiolokatoriai, aptinkantys priešo minosvaidžių pozicijas, ir pan.

JAV kaltina Rusiją kariaujant Ukrainoje savo marionečių separatistų rankomis, bet iki šiol atmesdavo galimybę apginkluoti Kijevo pajėgas. Dabar Pentagonas teigia, jog dėl būtinybės diskutuoti apie karinę pagalbą Ukrainos gynybai visiškai sutariama.

NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as taip pat pasisakė už sunkioje padėtyje atsidūrusios Ukrainos kariuomenės aprūpinimą ginamaisiais ginklais.

Ekonominės sankcijos skaudžiai atsiliepia Rusijos ekonomikai, bet, regis, menkai veikia Rusijos politiką, todėl klausimas dėl ginamosios ginkluotės grįžo į diskusijas įvairiais lygiais. Vienoje nepriklausomoje ataskaitoje Jungtinės Valstijos raginamos pasiųsti Ukrainai ginamosios ginkluotės už 3 mlrd. dolerių (2,65 mlrd. eurų). Kijevas galėtų gauti žvalgybos bepiločių orlaivių ir prieštankinių raketų. Ataskaitą parengė trys strateginių tyrimų centrai: Atlanto Tarybos, Brookingso instituto ir Čikagos pasaulinių reikalų instituto.

Į derybas neina

Ukrainos armija stokoja visko, įskaitant atsargines dalis. Kareiviai sako, kad viskas sulūžę. Separatistai tokių problemų nepatiria - Maskva juos viskuo aprūpina.

Vakaruose nėra abejonių, kad Rusija siunčia reguliariąją armiją ir ginkluotę į Rytų Ukrainą, nors Maskva tai nuolatos neigia, o prezidentas Vladimiras Putinas ramiai aiškina, kad Ukrainoje kovoja "NATO užsienio legionas". Jis nieko nesako apie tai, kad Ukrainos kariuomenė priversta kautis ne tik su gerai Maskvos apginkluotais separatistais, bet ir su jo pasiųstais Rusijos armijos daliniais. Ekspertai seniai pastebi, kad separatistai turi tokių ginklų, kokių Ukrainos armija niekada nėra turėjusi. Separatistai aiškina tuos ginklus atėmę iš Ukrainos pajėgų.

Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 5100 žmonių, pabėgėlių, pasitraukusių į Ukrainos gilumą, skaičius artėja prie milijono. Dar dalis gyventojų yra pabėgę į Rusiją.

Derybos dėl paliaubų dar niekada nebuvo taip atitolusios. Šeštadienį Minske jos žlugo separatistams atsisakius derėtis. Pastaruoju metu jie neslėpė savo planų plėsti kontroliuojamas teritorijas, o į Minską atvyko siekdami įteisinti naują skiriamąją liniją, daug toliau atstumiančią Ukrainos pajėgas. Kijevas atmetė šį reikalavimą ir sakė, kad dėl separatistų pozicijos bet kokios būsimos taikos derybos atrodo abejotinos.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, drauge su Rusija dalyvaujanti derybose Baltarusijos sostinėje, pareiškė, kad separatistų derybininkai atvyko "net nepasirengę diskutuoti apie paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą". Vietoj to jie pareikalavo keisti visą taikos planą, pasirašytą dar rugsėjį ir tapusį pamatu visoms tolesnėms deryboms. Tam planui tuomet pritarė Kremlius.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"