TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina nori tarti "sudie" praeičiai ir Rusijai

2014 10 23 6:00
Praeities šmėklos tebegarbinamos separatistų kontroliuojamuose rajonuose, kur rinkimų nebus. Reuters/Scanpix nuotraukos

Sekmadienį ukrainiečiai rinks naują, didesnes galias turintį parlamentą, tačiau balsavimas vyks karo sąlygomis, o milijonai Ukrainos rusakalbių negalės balsuoti, nes jų gyvenamos teritorijos aneksuotos Kremliaus arba užimtos ginkluotų separatistų. Po šio balsavimo jie žada surengti savo rinkimus, kad galėtų įkurti vadinamąją Novorossiją ir pasekti Krymo pavyzdžiu - susijungti su Rusija.

Net 29 partijos varžysis dėl teisės dirbti 450 vietų Aukščiausiojoje Radoje, kuri nuo šiol skirs premjerą ir daugumą ministrų kabineto narių, tačiau nė viena jų neatstovaus nuverstam režimui. Populiariausias, kaip rodo apklausos, yra Petro Porošenkos blokas, bet jis veikiausiai neturės daugumos, reikalingos vyriausybei sudaryti. Dėl to partijos, kurios laikosi karingesnio požiūrio į Rusiją ir patenka į populiariausių jėgų penketuką, gali tapti itin reikšmingomis žaidėjomis.

P. Porošenka gali sudaryti valdančiąją koaliciją su premjero Arsenijaus Jaceniuko įkurtu Liaudies frontu, bet jeigu jo partija pasirodys prastai, tikėtina, jog teks burtis ir su buvusia premjere Julija Tymošenko ar net Radikalų partija, kuriai vadovauja neprognozuojamas populistas Olehas Liaško.

Kremliui tebesimpatizuojantys rusakalbiai galės rinktis nusilpusią Komunistų partiją arba paskubomis sukurptą Opozicijos bloką, kurį subūrė grupė verslo magnatų ir politikų, anksčiau rėmusių Viktorą Janukovyčių. Tačiau apklausos rodo, jog pirmą kartą per 20 metų komunistai nebus išrinkti į parlamentą. Kai kurie jų po rinkimų net rengiasi dirbti pogrindyje, nes jaučia, kad šalyje vyrauja antikomunistinės nuotaikos, vyksta, kaip jie sako, nacionalistų orgija. Liepą komunistai buvo išvaryti iš parlamento, o Kijevo teismas svarsto galimybę visai uždrausti šią partiją Ukrainoje.

Populiarūs ginkluoti žmonės

Daugelis partijų, tikėdamosi pagerinti savo rezultatus, į rinkimų sąrašus įtraukė kariškių, Donbase kovojusių savanorių. Net Nadia Savčenko, Rusijos pagrobta ir ten kalėjime laikoma Ukrainos lakūnė, dalyvauja rinkimuose - J. Tymošenko partijos "Tėvynė" ("Batkivščyna") sąraše ji įrašyta antra po buvusios premjerės.

Sostinėje Kijeve mirga rinkimų plakatų.

O. Liaško vadovaujama Radikalų partija per rinkimų kampaniją pabrėžia būtinybę kovoti su Ukrainos "vidaus priešais" - separatistais ir korumpuotais valdininkais, taip pat ragina vėl apginkluoti šalį atominiais ginklais. Iš apklausų matyti, kad O. Liaško partija tvirtai užima antrąją vietą po P. Porošenkos "Solidarumo", todėl po rinkimų gali tapti koalicijos partnere arba viena stipriausių opozicinių frakcijų Aukščiausiojoje Radoje.

Radikalų partijos populiarumas rodo, kad Ukrainos politinis gyvenimas krypsta į populizmą. Karas trunka mėnesius, dalis netekčių iškamuotų gyventojų mano, jog P. Porošenka ir jo vyriausybė pernelyg nuosaiki. Šiuo nepasitenkinimu ir naudojasi O. Liaško. Radikalų lyderis, kaip ir jo varžovai rinkimuose, sako, kad Ukraina turi tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Norėdamas išsiskirti iš kitų, O. Liaško pasiskelbė esąs kovotojų su oligarchais lyderis ir pažadėjo išvyti turtuolius iš Ukrainos politinio gyvenimo.

Padaryti galą pinigų valdžiai - toks buvo abiejų provakarietiškų revoliucijų Ukrainoje šūkis: ir Maidano, ir Oranžinės revoliucijos. Todėl pažadas kovoti su oligarchais - populiariausias beveik tarp visų Ukrainos rinkėjų, nuo kairiųjų liberalų iki dešiniųjų nacionalistų. Be to, Ukrainos visuomenė labai nusivylusi senosiomis partijomis, taip pat ir tomis proeuropietiškomis, kurios po Oranžinės revoliucijos buvo atėjusios į valdžią, bet nesugebėjo prikelti šalies. Jos ir dabar neturi rakto, kaip spręsti Rusijos ir separatizmo problemas. Labai daug Ukrainos rinkėjų trokšta naujų veidų ir griežto požiūrio.

Prezidentui Petro Porošenkai tenka derėtis su separatistais ir Rusija, bet dalis ukrainiečių visuomenės mano, kad jis pernelyg nuolaidžiauja.

Nėra susikalbėjimo

Vykstant karui su Rusija iš Ukrainos labai dažnai pasigirsta pasakymų, kad šis kruvinas konfliktas padėjo šalies visuomenei subręsti ir atsirasti naujai vieningai piliečių visuomenei. Anksčiau buvo teigiama, jog yra dvi Ukrainos - Rytų ir Vakarų, o dabar kalbama apie vieną gimusią politinę tautą, kurią sudaro ir ukrainiečiai, ir rusakalbiai, ir nacionalistai, ir provakarietiški reformatoriai.

Deja, apžvalgininkai įžvelgia didžiulių skirtumų ne tik visuomenėje, bet net ir tarp tų, kuriems brangi Euromaidano vizija. Politikų nesusišnekėjimas, santarvės nebuvimas ir negebėjimas susitelkti vienam tikslui - senos Ukrainos bėdos. Ir šie parlamento rinkimai vargu ar suteiks Ukrainai daugiau vienybės - Aukščiausioji Rada gali būti dar labiau poliarizuota, nes į ją, regis, ateis itin daug žmonių, nelinkusių į dialogą.

Kyšininkus - į šiukšlyną!

Jauni provakarietiški reformatoriai turi daug energijos ir labai skuba keisti šalį, bet daugelis jų, tokie kaip akiniuotas A. Jaceniukas, svetimi didumai Ukrainos visuomenės, ypač jos sovietinio stiliaus biurokratijai. Aukščiausioji Rada prieš kurį laiką priėmė liustracijos įstatymą, paliesiantį maždaug milijoną valstybės pareigūnų, tarp jų - ministrus ir prokurorus, ilgiau nei metus dirbusius prezidentaujant Viktorui Janukovyčiui. Tačiau jau girdėti balsų, jog šalis per šį įstatymą "neteks patyrusių valdininkų". Tokiems sunku paaiškinti, kad kuo greičiau Ukraina atsikratys tų "patyrusių valdininkų", tuo bus geriau. Kita vertus, šie žmonės niekur nedings, jausis atstumti ir priešinsis Ukrainos pastangoms keistis. Niekas dorai nežino, kaip su jais kalbėtis ir patraukti į savo pusę. Nors priimti nauji įstatymai, reikalaujantys, kad aukšti pareigūnai ir valdininkai deklaruotų turtą, steigiamas Kovos su korupcija biuras, valdininkai visai nelinkę keistis.

"Transparency International" 2013 metų sąraše Ukraina pagal skaidrumo lygį užėmė 144 vietą tarp 177 valstybių. Kyšininkavimas ir sukčiavimas persmelkęs visą šalies gyvenimą. V. Janukovyčiaus valdymo metais padėtis dar labiau pablogėjo. Kaip nurodė teisingumo ministras Pavlo Petrenka, vien per viešuosius pirkimus kasmet buvo pavagiama po 11 mlrd. dolerių. Rugsėjį protestuotojai rengė akcijas ir mėtė kyšininkavimu įtariamus politikus į šiukšlių konteinerius, kai kuriuos net gerai apkūlė.

Pagal BNS, "Foreign Policy", "Die Welt", Reuters ir BBC parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"