TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina optimistiška dėl narystės ES

2016 06 15 6:00
Proeuropietiški aktyvistai Kijevo centre. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Prieš keletą dienų Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas pažymėjo, kad jo šalis per 10 metų taps visaverte Europos Sąjungos (ES) nare. Tik ar tai realu? Kijevas jau gerą dešimtmetį mėgina suartėti su Briuseliu, bet nesėkmingai. Maža to, viltį žlugdo negęstantis konfliktas rytuose.

Savaitės pradžioje V. Hroismanas dalyvavo Ukrainos ir Švedijos verslo forume, kuris vyko Kijeve. Jis užtikrintai pažymėjo, kad šalis per ateinantį dešimtmetį prisidės prie ES. Tačiau Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude“as Junckeris mano kitaip. Jis neseniai sakė, kad Ukraina tikrai netaps ES dalimi bent artimiausius 20–25 metus. Briuselyje didėja nuogąstavimai dėl lėto reformų Ukrainoje tempo ir politinės situacijos po premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimo.

Bevizio režimo teks palaukti

Ukraina jau daug metų derasi dėl bevizio režimo su ES. Tai vienas kertinių akmenų vadinamajai Rytų partnerystei, kuria siekiama patraukti Rytų Europos valstybes į ES įtakos sferą. Bendrijos narės iškėlė Kijevui daug sąlygų, tarp jų – dėl elektroninio deklaravimo įstatymo priėmimo.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos, o taip pat Gruzijos ir Kosovo, viltys, kad ES šią vasarą patvirtins bevizį režimą, išblėso. Praėjusią savaitę didžiosioms narėms iškilo naujų klausimų ir sprendimas panaikinti vizų režimą buvo atidėtas. Vokietija baiminasi, kad Bendrijoje sustiprės gruzinų nusikaltėlių gaujos, kurios plėšia namus. Prancūzija nerimauja dėl naujų saugumo spragų esant padidėjusiai teroristų išpuolių grėsmei. Italijos atstovai pareiškė, kad reikia palaukti, kol Europos Parlamentas (EP) patvirtins naujas taisykles, leisiančias lengviau atnaujinti vizų režimą, jei būtų nustatytas piktnaudžiavimas ta sistema.

ES pareigūnų teigimu, EP dėl bevizio režimo susitarimų balsuos ne anksčiau kaip rugsėjį. Diplomatai sako, kad kelios ES narių vyriausybės tikisi atidėti bet kokius sprendimus dėl Gruzijos, Ukrainos ir Kosovo, kol neišspręs Turkijos bevizio režimo klausimo. Jis Turkijai pažadėtas mainais į nelegalių migrantų antplūdžio mažinimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Vokietijos laikraščiui „Bild“ neseniai sakė, kad derybos su Ankara tęsis bent iki spalio. Susitarimą suteikti turkams bevizio keliavimo po ES galimybę vilkina nesutarimai dėl Turkijos kovos su terorizmu įstatymų.

Draugiškas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos (kairėje) ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio apsikabinimas.

Nepateisinti lūkesčiai

„Kosovas neturėtų būti laikomas įkaitu dėl kokių nors Bendrijos nesutarimų. Mes atlikome namų darbus“, – praėjusią savaitę leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė Kosovo prezidentas Hashimas Thaci.

Gruzijos vyriausybė tikėjosi, kad bevizis susitarimas sustiprins šalies proeuropietiškas partijas prieš parlamento rinkimus, kurie vyks spalį. Panašių lūkesčių turi ir Ukraina. Šios šalies ambasadorius ES Mykola Tochytskyi tikisi, kad susitarimas bus pasiektas vėliausiai iki ankstyvo rudens, nes tolesnis delsimas gali pakenkti ES patikimumui. „Labai sunku paaiškinti žmonėms kai kuriuos politikų sprendimus“, – teigė jis.

Bevizis režimas – vienas prezidento P. Porošenkos darbotvarkės prioritetų. Kovą Ukrainos parlamentas pritarė svarbiam kovos su korupcija įstatymo projektui, kuris sudarė sąlygas sprendimui Briuselyje dėl bevizio režimo. Europos Komisija balandį rekomendavo EP ir ES Tarybai panaikinti Ukrainos piliečiams vizų režimą. Tačiau dėl įvairių politinių priežasčių to dar teks palaukti. Kijevui esą skirta daugiau laiko politinėms ir finansinėms reformoms. Ekspertai įspėja, kad delsimas gali išsekinti provakarietiškas jėgas, kurios priešinasi Rusijos įtakai.

Ukrainai suteiktas bevizis režimas sukeltų daug apmaudo Maskvai. Ji ne vienus metus pati siekė, kad piliečiai ar bent jau verslo lyderiai galėtų be vizų keliauti į ES, tačiau šias pastangas sužlugdė įsiplieskęs konfliktas Rytų Ukrainoje. 28 nares turinti Bendrija praėjusių metų pabaigoje sustabdė derybas su Rusija dėl vizų režimo liberalizavimo, kai ėmėsi prieš Maskvą baudžiamųjų priemonių dėl jos vaidmens Ukrainoje.

Narystę palaiko mažuma

Kaip rodo praėjusį mėnesį paskelbtos „Gfk Ukraine“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai, apie pusė ukrainiečių mano, kad jų šalis pirmiausia turėtų įgyvendinti reformas, o tada svajoti apie narystę ES. 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad „Ukrainai nereikia prie nieko jungtis ir būtina veikti savo jėgomis“. Vos 6 proc. apklausoje dalyvavusių ukrainiečių remia šalies integracijos į ES ir NATO idėją, tuo metu 7 proc. mano, kad „ES vis tiek subyrės“. Maždaug penktadalis respondentų šiuo klausimu neapsisprendę.

Maždaug 9 proc. vyresnio amžiaus ukrainiečių mano, kad žlugus deryboms su ES, Ukrainai derėtų stoti į Eurazijos ekonominę sąjungą. Jaunesni žmonės optimistiškiau nusiteikę reformų atžvilgiu. Tam tikros tendencijos išryškėja ir geografiškai. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė Vakarų ir Šiaurės Ukrainos, Kijevo gyventojų palaiko reformas, o šalies pietuose ir rytuose šis rodiklis mažesnis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"