TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina pasirinko: ne į Vilnių, ne su Europa

2013 11 22 6:00
J.Tymošenko problema tapo neįveikiama kliūtimi Ukrainai kelyje į ES. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainos parlamentas nepriėmė įstatymų, kurie būtų leidę kalinamai buvusiai premjerei Julijai Tymošenko išvykti į užsienį gydytis, o netrukus vyriausybė paskelbė, kad stabdo pasirengimą pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES). Taip pagaliau baigėsi ilgai Kijeve tvyrojusi nežinomybė ir buvo palaidotos paskutinės viltys, kurias puoselėjo opozicija bei proeuropietiškai nusiteikusi visuomenė.

Vakarykštė diena turėjo būti lemiama Ukrainos pasirinkimui. Aukščiausioji Rada rinkosi priimti paskutinius įstatymus, būtinus Kijevui siekiant pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su ES. Balsavimui buvo rengiami trys įstatymų projektai: dėl prokuratūros, dėl parlamento rinkimų pakeitimų ir dėl kalinių gydymosi užsienyje. Pastarasis susijęs pirmiausia su įkalinta buvusia premjere J.Tymošenko, kurios paleidimą ES kelia kaip sąlygą Kijevui norint pasirašyti sutartį su ES.

Stebuklas neįvyko

Aukščiausiajai Radai nubalsavus už parlamento rinkimų įstatymų pakeitimus atrodė, kad ledai jau gali pajudėti. Tačiau, matyt, ne veltui prieš savaitę Europos diplomatai sakė, kad būtų stebuklas, jei J.Tymošenko būtų paleista. To neįvyko ir vakar. Parlamentas atmetė visus šešis įstatymų projektus, kurie būtų leidę jai išvykti gydytis į užsienį. Regionų partija balsavo "prieš", opozicijos deputatai skandavo „gėda!“. Kai kurių jų akyse buvo ašaros, o ES specialusis pasiuntinys Aleksanderas Kwasniewskis iš nuovargio užsidengė akis.

Paskutines viltis pasiekti kokį nors kompromisą Vilniuje galutinai palaidojo netrukus vyriausybės paskelbtas pasiūlymas sukurti trišalę Ukrainos, ES ir Rusijos prekybos komisiją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suskubo atsiliepti sutinkąs dalyvauti prezidento Viktoro Janukovyčiaus siūlomose trišalėse derybose su Ukraina ir ES. Be to, jis nepamiršo pridurti, kad Rusija nėra prieš Ukrainos asociaciją su Europa, bet būtų prieš jos narystę NATO.

Taip susiklosčius įvykiams Kijeve nebeliko abejonių, kad Ukraina atsisako išpildyti ES keliamas sąlygas ir nebeketina pasirašyti sutarties Vilniuje. Kad taip bus, galima buvo numanyti V.Janukovyčiui šią savaitę sugriežtinus derybų su ES poziciją, tačiau Kijeve dirbantys stebėtojai dar sakė, jog šitaip V.Janukovyčius tik siekia išplėšti kuo daugiau, skaičiuoja naudą ir praradimus, o iš tikrųjų tik blefuoja, ir tai darys iki paskutinės akimirkos. Formaliai jis dar galėjo pakeisti ir J.Tymošenko likimą. Pasak žinovų, Europa ir pati jau graužėsi nagus iškėlusi tokią griežtą sąlygą dėl J.Tymošenko, bet nebebuvo kur trauktis, nors kompromisas šiuo klausimu galėjo būti rengiamas. Juk Europoje suprantama, kad Ukrainos praradimas yra didelis pralaimėjimas. Kita vertus, tas supratimas menksta tolyn į pietus nuo rytinių ES sienų. Tiesą sakant, ir visoje Europoje skepticizmo dėl Ukrainos buvo labai daug.

Svarbiausia - valdžia

Ypač daug abejonių kėlė paties V.Janukovyčiaus asmenybė. Daug kas vadino Ukrainos pasirinkimą "civilizaciniu", tačiau V.Janukovyčiaus manevravimas tarp Rytų ir Vakarų kėlė klausimų abiem šalims. Suartėjimas su Europa būtų atvėręs Ukrainai kelią į "didžiausią pasaulyje bendrą rinką", užsienio investicijas, galimybę atsikratyti šimtmečius trukusios Maskvos įtakos. Už tai Rusija grasino nubausti Ukrainą ekonominėmis sankcijomis, o tai iš tiesų būtų skausminga, nes Ukrainos prekybos su Rusija apimtis ne mažesnė nei su Europa.

Sunku pasakyti ir kiek iš tikrųjų Ukrainos verslas būtų pasirengę konkuruoti pasaulyje, kiek jis pasirodytų gyvybingas, gebantis persiorientuoti į Vakarų rinką, keisti nusistovėjusią neskaidrią tvarką. Pasukusios į Europą Ukrainos būtų laukę dideli sunkumai, galbūt net nusivylimas, nes gyvenimas netaptų lengvesnis.

Tie, kurie gerai pažįsta V.Janukovyčių, visuomet aiškiai žinojo kitą dalyką: svarbiausias jo uždavinys - ne paversti Ukrainą vakarietiška, o išlaikyti valdžią sau ir savo ratui per rinkimus 2015 metais ir kuo ilgiau. Didžiausia grėsme šiam savo tikslui jis laiko J.Tymošenko. 2010 metais ji pralaimėjo prezidento rinkimus mažu skirtumu, o 2015-aisiais pralaimėti gali V.Janukovyčius - jam tai būtų didžiulis pažeminimas. Todėl V.Janukovyčiui svarbu eliminuoti J.Tymošenko iš rinkimų. Tad paleisti jos iš kalėjimo nieku gyvu negalima.

Tikrieji ketinimai

Kol kas neaišku, kas įvyks Vilniuje lapkričio 28-29 dienomis. Iš tiesų būtų buvę per gerai ir per paprasta, jeigu Ukraina būtų išpildžiusi visas sąlygas ir pasirašiusi asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartį. Jeigu V.Janukovyčius dar ketina atvykti į Vilnių, daugiausia, ko galima tikėtis, tai kokio nors kompromiso, aptakios formuluotės, kuri paliks Kijevui atviras duris, bet drauge atitolins Ukrainos perspektyvas suartėti su Europa neapibrėžtam laikui. Taigi viskas baigsis taip, kaip, matyt, ir norėjo V.Janukovyčius, Ukrainos pramonininkai, Regionų partija. Ko gero, buvo teisi opozicija sakydama, kad nesugebėjimas priimti įstatymų, nuo kurių priklausė J.Tymošenko paleidimas, tebuvo priedanga Regionų partijai tyčia blokuoti sutartį su Europa.

Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kiek V.Janukovyčiaus apsisprendimui turėjo įtakos Rusija ir ką paskutinę akimirką per mįslingą susitikimą Maskvoje jam pažadėjo V.Putinas.

Tai turėjo būti svarūs pažadai. Arba grasinimai, ne mažiau svarūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"