TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina: ramiau, bet dar ne taika

2015 04 03 6:00
Donbaso bataliono kariškis pratybose netoli Mariupolio. AFP/Scanpix nuotraukos

Pastaruoju metu kovos Ukrainos rytuose kiek aprimo. Šią savaitę šalies premjeras Arsenijus Jaceniukas lankėsi Berlyne, kur su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė dabartinę situaciją.

A. Jaceniukas sakė, kad nuo vasario, kai buvo pasirašytas Minsko taikos susitarimas, žuvo 75 Ukrainos kariai, daug sužeista. Jis tvirtino, kad Rytų Ukrainoje dislokuota šimtai Rusijos tankų. Premjero teigimu, Rusijos kariškiai ten remia apie 30 tūkst. separatistų. A. Merkel paragino abi nesutariančias šalis atitraukti sunkiąją ginkluotę.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad Ukrainos laukia ilgas kelias iki taikos, o stabilumą šalyje galima pasiekti tik įsitraukus į derybų procesą Vašingtonui. Baltarusijos vadovo teigimu, Jungtinės Valstijos atlieka lemiamą vaidmenį šiame procese, tačiau JAV ginklų tiekimas gali pabloginti padėtį ir išprovokuoti Rusijos atsaką.

Atvyksta JAV kariškiai

Šios savaitės pradžioje Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad balandžio 20 dieną beveik 300 JAV armijos oro desantininkų atvyks į Javorivo karinį poligoną, esantį prie sienos su Lenkija. Jie ten rengs mokymus Ukrainos vyriausybės pajėgų kariams. Per tris etapus, kurių kiekvienas truks po aštuonias savaites, amerikiečiai planuoja apmokyti apie 900 Ukrainos nacionalinės gvardijos karių. Vėliau bus surengtos bendros pratybos. Nacionalinę gvardiją sudaro atsargos kariai, savanoriai ir vyriausybės kontroliuojamų sukarintų organizacijų nariai. Ji buvo suformuota 2014 metais po Maidano protestų.

Manoma, kad JAV vadovaujami manevrai Rusijos kaimynystėje gali išprovokuoti Maskvos pyktį. Tokius veiksmus Kremlius laiko tolesniu NATO skverbimusi Rusijos sienų link. Vladimiras Putinas kaltina Jungtines Valstijas skatinus Maidano protestus. Tuo metu Vakarų šalys atkerta, kad Rusijos lyderis aprūpino separatistus ginkluote ir kovotojais. Tačiau V. Putinas tai atkakliai neigia.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praėjusią savaitę priėmė 10 JAV atsiųstų šarvuotų visureigių. Šalis juos gavo praėjus dviem dienoms, kai Amerikos įstatymų leidėjai paragino prezidentą Baracką Obamą suteikti letalinę pagalbą Kijevui.

Konfliktas Rytų Ukrainoje trunka jau beveik metus. Per jį žuvo daugiau negu 6 tūkst. žmonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Ukrainos premjerui Arsenijui Jaceniukui, kad jos šalies ministerijos patars Kijevui, kaip atgaivinti karo išvargintos valstybės ekonomiką.

Būtina finansinė pagalba

Ukraina priartėjo prie bankroto, kai šalies ekonomika patyrė trigubą smūgį: karą rytiniame pramonės regione, gilią ekonomikos recesiją ir rekordinį valiutos nuvertėjimą. Tikėtina, kad šalies viešoji skola 2015 metais pasieks 94 proc. bendrojo vidaus produkto.

JAV finansininkas George'as Sorosas pirmadienį sakė, kad Ukrainai reikia 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų), kad šalis vėl atsistotų ant kojų. Jis pareiškė asmeniškai esantis pasiruošęs skirti 1 mlrd. dolerių (922 mln. eurų) žemės ūkio ir infrastruktūros projektams, jei Vakarų valstybės pažadės padėti į keblią padėtį pakliuvusiai šaliai. Vengrijoje gimęs filantropas nurodė, kad Ukraina gina Europos Sąjungą nuo Rusijos agresijos, todėl pagalba šalies ekonomikai yra būtina. „Vakarai gali padėti Ukrainai, paversti ją patrauklesne investuotojams", – sakė jis.

A. Jaceniukas ir A. Merkel trečiadienį Berlyne aptarė bendradarbiavimą ekonomikos klausimais. Vokietija anksčiau pažadėjo skirti 500 mln. eurų paramą Ukrainos ekonomikai. Per bendrą spaudos konferenciją A. Merkel nurodė, kad 300 mln. eurų iš šios sumos bus atidėta investicijoms siekiant modernizuoti Ukrainos infrastruktūrą, ekonomiką ir sveikatos apsaugos sistemą. Vokietijos lyderė pažadėjo, kad šalies ministerijos patars Kijevui, kaip atgaivinti karo nuvargintos valstybės ekonomiką.

Viešėdamas Berlyne A. Jaceniukas Vokietijos naujienų agentūrai DPA minėjo, kad Ukraina artimiausiu metu sieks sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Rusijos dujų koncernas "Gazprom" Ukrainai pasiūlė tris mėnesius pratęsti sandorį, kuris baigėsi antradienį. Kijevas prašė pratęsti jį vieniems metams, tačiau, atsižvelgęs į Europos Komisijos rekomendacijas, vakar priėmė „Gazprom“ pasiūlymą.

Koncernas gamtinių dujų kainą Ukrainai sumažino ketvirtadaliu bei atsisakė sutartyje su Ukrainos „Naftogaz“ numatytos tiekimo sąlygos take or pay („imk arba mokėk“). Dujų kaina Ukrainai antrąjį metų ketvirtį – 247,18 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų. Pernai Ukraina iš Europos importavo 5,016 mlrd. kubų dujų – 2,4 karto daugiau nei užpernai. Importas iš Rusijos sumenko 44 proc., iki 14,450 mlrd. kubų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"