TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina sunkiai sprendžia humanitarinę krizę

2016 08 30 6:00
Nuo konflikto pradžios savo namus buvo priversti palikti 3,1 mln. ukrainiečių. Iš jų - 1,7 mln. yra viduje perkelti asmenys, 1,4 mln. glaudžiasi už šalies ribų. nytimes.com nuotrauka

Pagal 2015 metais šalies viduje perkeltų asmenų skaičių Ukrainą lenkia tik Irakas, Sirija ir Jemenas. Praeitais metais palikti savo namus buvo priversti net 942 tūkst. žmonių. Šiuo metu Ukrainoje iš viso yra apie 1,7 mln. vadinamųjų vidinių pabėgėlių. Konfliktui užsitęsus, perkeltųjų asmenų situacija tik blogėja ir kol kas Ukraina neturi aiškios strategijos, kaip šią krizę spręsti.

Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria Ukrainos vidiniai pabėgėliai, yra ta, kad jie patiria abiejų konflikto šalių smurtą. 2016 metų liepą organizacijų „Amnesty International“ ir ƒ“Human Rights Watch“ parengtoje ataskaitoje žmogaus teisių pažeidimais apkaltinti tiek Rusijos remiami separatistai, tiek ir Ukrainos vyriausybė. Pabėgusieji iš konflikto zonų pasakoja siaubingas istorijas apie draugus, kaimynus ir šeimos narius, kurie paprasčiausiai dingo ir niekada nesugrįžo. Nemažai ukrainiečių tvirtina pabėgę iš konflikto zonų, nes bijo, kad separatistai vers juos kariauti.

Biurokratiniai sunkumai

Palikusiems savo namus žmonėms Ukrainos vyriausybė siūlo tik minimalią pagalbą. Dauguma jų turi patys susirasti gyvenamąją vietą, ir tai jiems kelia nemažų problemų. Pabėgėliams siūloma prisiglausti pas savanorius ar giminaičius, tačiau po mėnesio ar kelių jie pajunta, kad privalo išsikelti, nes negali ilgiau naudotis žmonių gerumu. Dažniausiai šie asmenys būna priversti nuomotis kambarius aptriušusiuose, perpildytuose, bet gana brangiai kainuojančiuose butuose ar namuose. Kaip žurnalui „Foreign Affairs“ pasakojo viena moteris, nusprendusi išsikelti iš separatistų kontroliuojamo Donecko į vyriausybės kontroliuojamą Dniprą, ji kurį laiką nerado vietos gyventi. Vėliau gavo telefono numerį žmogaus, kuris pabėgėlius aprūpindavo būstu. Šitaip ji su mama ir sūnumi atsikėlė į Charkovo prieglaudą. Anksčiau šiame pastate vykdavo vaikų vasaros stovykla, tačiau nuo karo pradžios čia yra gyvenę apie 5 tūkst. pabėgėlių.

Pagalbą viduje perkeltiems asmenims daugiausia teikia nevyriausybinės organizacijos, o ne valdžios institucijos.Reuters/Scanpix nuotrauka

Siekdama padėti perkeltiems asmenims, Ukrainos vyriausybė skiria socialines išmokas tiems, kurie prisiregistruoja valstybės institucijose ir gali įrodyti savo pabėgėlio statusą. Pinigai skirti padėti specialioms grupėms – didelėms šeimoms, vienišiems tėvams ir neįgaliesiems. Tačiau, kaip „Foreign Affairs“ žurnalistams pasakojo viena du mažamečius vaikus auginanti moteris, ji negavo jai priklausančios išmokos, nes negalėjo pristatyti dokumentų, įrodančių vyro mirtį. Nors ji žurnalistų neinformavo, gali būti ir taip, kad jos vyras buvo separatistas, o jų šeimoms vyriausybė pagalbos neteikia.

Pabėgėliai pasakoja, kad norint oficialiai užsiregistruoti, reikia įveikti daug biurokratinių slenksčių. Jų teigimu, taisyklės, kam yra skiriamos pašalpos, sunkiai suprantamos. Todėl nemažai perkeltų žmonių ne tik negauna socialinių išmokų – jiems nesuteikiamos gyvenamosios patalpos, neužtikrinama prieiga prie švietimo įstaigų ar medicinos pagalbos, nes visos šios paslaugos reikalauja formalios registracijos. Maža to, net ir registruotiems vidiniams pabėgėliams draudžiama balsuoti vietiniuose rinkimuose, kol jie neatsisako pabėgėlio statuso.

Šias problemas dar labiau apsunkina Ukrainos vyriausybės nepasitikėjimas tokiais pabėgėliais. Vasario mėnesį Darbo ir socialinės politikos ministerija nusprendė, kad socialinės išmokos nebus mokamos perkeltiems asmenims, kol nebus oficialiai patvirtinta jų gyvenamoji vieta. Tačiau sistema, kaip tai padaryti, nėra sutvarkyta. Taip pat buvo sustabdytos pensijos žmonėms, kurie gyvena „laikinai okupuotose teritorijose“ šalies rytuose, ir tiems, kurie gyvena vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, bet negali patvirtinti savo gyvenamosios vietos.

Gyvenamosios vietos patvirtinimas pabėgėliams kelia problemų, nes patalpų nuomotojai, norėdami išvengti mokesčių, vengia sutarčių. Todėl dauguma pabėgėlių, su kuriais kalbėjosi „Foreign Affairs“ žurnalistai, negali pateikti gyvenamąją vietą patvirtinančių dokumentų.

Piliečių solidarumas

Ten, kur prastai tvarkosi Vyriausybė, pradėjo veiklą paprasti Ukrainos piliečiai. Nuo karo pradžios Ukrainoje nemažai žmonių ėmėsi savanoriškos veiklos, kad padėtų nelaimės ištiktiems tautiečiams, kūrė įvairias nevyriausybines organizacijas (NVO). Viena jų – „Proliska“ – dabar yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos partnerė. Dar visai neseniai ji teikė humanitarinę pagalbą abiem konflikto šalims. Tačiau jos lyderį Evgeny Kapliną vyriausybė įtraukė į juoduosius sąrašus už tai, kad jis neva teikė pagalbą separatistams. Kitos organizacijos, pavyzdžiui „CrimeaSOS“ ir „Station Kharkiv“ teikia teisinę pagalbą, maistą, drabužius, psichologines konsultacijas, konsultuoja dėl įdarbinimo galimybių.

Neformalūs humanitarinės pagalbos tinklai, kuriuos sudaro privatūs asmenys ir NVO, susikūrė beveik spontaniškai ir tapo, galima sakyti, vieninteliu paramos šaltiniu daugeliui viduje perkeltų asmenų.

Nors Ukrainos vyriausybė neturi nacionalinės strategijos, kaip tvarkytis su humanitarine krize, galima pastebėti tam tikrų ženklų, jog jos požiūris pamažu keičiasi. 2016 metų balandį vyriausybė sukūrė naują ministeriją, kuri atsakinga už laikinai okupuotas teritorijas ir viduje perkeltus asmenis. Ministerijai pavesta koordinuoti tarptautinę ir vietinę pagalbą, gerinti perkeltų žmonių gyvenimo sąlygas, vėl juos integruoti į Ukrainos visuomenę ir užtikrinti jų teises. Bendradarbiaudama su Tarptautine migracijos organizacija, vyriausybė sukūrė perkeltųjų asmenų registrą, kuris padės efektyviau paskirstyti pensijas ir kitas pašalpas. Registras turėtų pradėti veikti jau šią savaitę.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"