TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina teis sučiuptus Rusijos karininkus

2015 05 20 6:00
Pulkininkas generolas Viktoras Muženka (kairėje) surengė specialų susitikimą, per kurį žurnalistams buvo parodytas specialus 9 mm kalibro automatas, atimtas iš Rusijos karinės žvalgybos diversantų, veikusių Rytų Ukrainoje. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Beveik už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos Rytų Ukrainoje vyriausybinės pajėgos sučiupo du Rusijos karinės žvalgybos karininkus. Jie bus teisiami Kijeve už teroristinius veiksmus. Kremlius į tai atšovė: jokių Rusijos karių Ukrainoje nebuvo ir nėra.

Ukrainos armijos vadas Viktoras Muženka pasikvietė žurnalistus ir pateikė "nepaneigiamus įrodymus, kad Rusija veikia Rytų Ukrainoje". Tų įrodymų seniai netrūksta, tačiau pats naujausias - du į ukrainiečių nelaisvę patekę Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkai.

Rusijos gynybos ministerija atsisako pripažinti, kad belaisviai tarnauja Rusijos armijoje, o separatistai pareiškė, kad jie priklauso Luhansko kovotojų milicijai ir kad ukrainiečiai juos kankino. "Jau ne kartą sakėme, kad jokių Rusijos karių Ukrainoje nebuvo ir nėra", - išrėžė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kaip tvirtino Ukraina, šiedu Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkai vilkėjo karines uniformas ir turėjo automatinius ginklus, kurie gaminami tik Rusijos Federacijoje ir naudojami tik specialiųjų pajėgų. Kaip įrodymas Kijeve buvo pademonstruotas begarsis automatas "Val", atimtas iš sučiuptų karių. Ukrainos teigimu, jie priklausė 220 GRU karininkų grupei, kuri gegužės 2 dieną buvo pasiųsta į Luhanską. Dalis šių karių grįžo atgal į Rusiją.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) apkaltino sulaikytuosius dalyvavus nužudant vieną ukrainietį karį ir sakė, kad jie bus teisiami už „teroristinius veiksmus“. Pasak SBU vadovo Valentyno Nalyvaičenkos, jie priklausė grupei Rusijos karių, kurie „teroristiniais tikslais ir su ginklu rankose veikė prieš mūsų piliečius“.

V. Nalyvaičenka užsiminė, kad Ukraina nesieks iškeisti minėtų vyrų į ukrainiečius, kurie gali būti laikomi prorusiškų separatistų ar Rusijos.

Ukrainos pajėgų sučiupti kariai laikomi ligoninėje Kijeve.

Siekė nužudyti belaisvius

Vieno Ukrainos parlamento nario internete paskelbtame vaizdo įraše matomas vyras, kuris sako esąs Rusijos armijos seržantas. Jaunas vyras nufilmuotas gulintis ligoninės lovoje. Jis prisistato esąs Rusijos specialiųjų pajėgų seržantas Aleksandras Aleksandrovas iš Volgos kairiajame krante esančio Toljačio, kuriame yra Rusijos armijos elitinio žvalgybos padalinio bazė. Vaizdo įraše vyras tvirtina, kad visą jų grupę sudarė 14 vyrų, o separatistų bastione Luhanske jis buvo nuo kovo 6 dienos. Pasak jo, grupės nariai veikė Ščastios miestelio rajone, į kurį iš Luhansko rotaciniu principu vykdavo kas keturias penkias dienas.

Kitą sulaikytąjį jis įvardijo kaip žvalgybos grupės vadą kapitoną Jevgenijų Jerofejevą. A. Aleksandrovas pasakojo, kad specialiųjų pajėgų brigados iš Toljačio siunčiamos į Ukrainą maždaug kas pusantro mėnesio. Savo artimiesiems kariškiai sako, kad vyksta į mokymus arba atostogų.

Iš šaltinių Ukrainos jėgos struktūrose sužinota, kad šią grupę lydėdami vietiniai atsitiktinai tamsoje atvedė diversantus tiesiai į ukrainiečių postus. Tuomet užvirė mūšis, o kai Rusijos kariškiai suprato, kad du draugai pateko į nelaisvę, mėgino juos nužudyti.

Liudijimų nepripažįsta: jie išgauti kankinimu

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainos specialiąsias pajėgas jėga išgavus sau parankius liudijimus iš šių vyrų, kurie sulaikymo metu netarnavo Rusijos kariuomenėje, bei paragino kuo greičiau išlaisvinti A. Aleksandrovą ir J. Jerofejevą.

Rusijos internetinė žiniasklaida nurodė, kad žvalgybos grupės vadas 30 metų kapitonas J. Jerofejevas kilęs iš Kuibyševo, o vyresnysis žvalgas 28 metų seržantas A. Aleksandrovas yra iš Pietų Sachalino ir tarnauja spacialiosiose pajėgose pagal kontraktą. Kapitonas sužeistas rimtai, o seržantas - į koją. Separatistai aiškino neva ukrainiečiai panaudojo nepilotuojamą orlaivį, o jo perduoti duomenys padėjo susekti grupę.

Rusijos spauda rašo, kad "visais įmanomais kanalais" ieškoma išeities iš susidariusios padėties. Pasak "Kommersant", dėl šių Rusijos žvalgų gali būti surengtos abiejų šalių generalinių štabų derybos.

Be to, daug diskutuojama, ar Ukraina sieks iškeisti Rusijos žvalgybininkus į savo pilotę Nadeždą Savčenko, kuri kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų žūties Rytų Ukrainoje. Ji buvo separatistų pagrobta ir jėga išvežta į Rusiją, ten laikoma kalėjime, vyksta jos teismas. Ukrainoje N. Savčenko laikoma pasipriešinimo Rusijai didvyre, ji yra parlamento narė, išrinkta tuomet, kai jau buvo kalinama.

Toljačiui liepta tylėti

Pranešimai apie šiuos Ukrainoje sulaikytus Rusijos specialiųjų pajėgų karius iš Toljačio išprovokavo protesto akciją šiame Samaros srities mieste. Ten prie GRU 3-iosios brigados bazės įvyko piketas, jo dalyviai reikalavo išvesti Rusijos pajėgas iš Donbaso. Akcija netruko nė 20 minučių. Vos tik 10 žmonių grupelė priartėjo prie kariškių posto su antikariniais šūkiais ir pamėgino išskleisti plakatus, atvažiavo policija ir visus išvaikė, bet, kaip pranešama, nieko nesulaikė. Toljačio žurnalistams uždrausta nušviesti šiuos įvykius ir skelbti, kaip rutuliojasi istorija su Ukrainoje sučiuptais Rusijos karininkais.

Rusija rado gudrų būdą, kaip maskuoti savo karių buvimą Ukrainos teritorijoje. Maskvos teigimu, į pagalbą separatistams vykstantys Rusijos piliečiai yra savanoriai. Kaip tvirtino Vakarai ir NATO, Rusijos armijos buvimas Ukrainoje akivaizdus: separatistai seniai būtų sutriuškinti, jei negautų paramos iš Rusijos kariais ir ginkluote. Taip pat žinoma, kad į mūšį prie Debalcevės Rusija pasiuntė savo reguliariosios kariuomenės būrius. Karas Rytų Ukrainoje nuo pernai balandžio, kai separatsitai įsitvirtino Donecke ir Luhanske, jau pareikalavo daugiau kaip 6 tūkst. žmonių gyvybių.

Rengiasi vasaros puolimui

Gausūs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų, diplomatų bei liudytojai pranešimai verčia laukti blogiausio - Donbase rengiamasi naujam vasaros puolimui. Sankcijos Rusijos neužmušė, ir prezidentas Vladimiras Putinas tęsia savo šliaužiantį įsiveržimą į Ukrainą.

Gegužės pradžioje Ukraina paskelbė, kad nuo vasario 18 dienos prarado 18 miestų, juos užėmė separatistai. Prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad Rusija laiko prie Ukrainos sienos 50 tūkst. karių. Prieš dvi savaites ESBO pranešė apie nepaliaujamus mūšius netoli Donecko ir Širokino kaimo. Taigi Minsko susitarimai veikia tik popieriuje. Ginkluotė, kurią abi šalys turėjo atitraukti nuo pozicijas skiriančios linijos, grąžinama atgal - ten vėl daugėja Rusijos šarvuočių ir artilerijos. Separatistų vadovybė tikino, kad technika buvo permetama tik gegužės 9-osios paradui, bet žurnalistai pranešė, kad ji ten ir liko.

Maža to, separatistai vis geriau ginkluoti. Dabar jų rankose tokie ginklai kaip raketų kompleksas "Strela-10". Trys tokie kompleksai gegužės pradžioje pastebėti Luhanske, dar keli - Donecke.

NATO jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos armija naudojasi paliaubomis separatistams mokyti ir apginkluoti. Dabar jie taip gerai ginkluoti, kad gali ir be tiesioginės Rusijos karinės pagalbos pradėti plataus masto puolimą.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"